Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kažkur girdėta

 
2017 09 21 17:10

Girdėti kalbant, kad trūksta darbuotojų, todėl reikia kviestis darbuotojus iš svetur. Bet šalyje, nepaisant, kad ekonomika auga vidutiniškai 4 proc., nedarbo lygis išlieka aukštas ir sudaro 8 procentus. Tai reiškia, kad susirasti darbą sunku, nes arba žmogaus įgūdžiai neatitinka siūlomų darbų, arba darbas yra menkai apmokamas ir pragyventi už gaunamą uždarbį sunku. 

Tokio nedarbo problemą galima spręsti paprastai – nuolat vykdant mokymus, leidžiančius įgyti arba atnaujinti darbo įgūdžius pagal mokymosi visą gyvenimą programą, o mažai apmokamų pagalbinių darbų visai atsisakyti diegiant naujas darbų organizavimo bei įrengimų technologijas.

Deja, tai reikalauja laiko ir tikslinių investicijų į žinias bei technologijas, todėl linkstama eiti pastangų nereikalaujančiu keliu – pakviesti trūkstamus darbuotojus iš svetur. Bet tada atsiranda pavojus, kad nebus ieškoma būdų, kaip sumažinti nedarbą, kaupsis socialinės problemos ir nukentės šalies gyventojai.

Dar didesnė problema yra, jei atvykusieji dirba aukštesnės kvalifikacijos darbą – sakykime, gydytojo ar inžinieriaus. Šie žmonės yra įpratę dirbti su kitais vaistais ir diagnostikos priemonėmis, kitomis medžiagomis ir technologijomis, jų kvalifikacijos pripažinimas neatitinka ES aukštų standartų reikalavimų. Tad jų darbe gali pasitaikyti brangių klaidų, o šalies paslaugų bei darbų kokybė gali mažėti dėl įsigaliojusios nedidelių poreikių darbo kultūros.

Pigesnių darbuotojų atsiradimas darbo rinkoje stabdo ir vietinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio augimą. Įmonės, kuriose dirba daug darbuotojų iš svetur, iš esmės nesąžiningai konkuruoja su įmonėmis, kuriose dirba vietiniai darbuotojai, nes anos naudojasi atvykusių žmonių sunkia padėtimi ir pasiryžimu dirbti net už mažesnį atlyginimą. Atsiranda ir klausimai apie atvykusių darbuotojų pensijų aprūpinimą bei sveikatos draudimą, o atvykus jų šeimoms, atsiranda jų teisėti lūkesčiai dėl galimybės vaikams mokytis gimtosios kalbos, tenkinti savo kultūrinius poreikius. Visa tai bus daroma iš bendrų valstybės lėšų, skirtų tokiems tikslams.

Gali įsigalioti dalies gyventojų ne tokie aukšti reikalavimai gyvenimo standartams ir viešųjų paslaugų kokybei. Tokiu atveju labai nukenčia priimančios šalies piliečiai. Šiuo metu nematyti bent vieno politiko, akademiko ar kito žinomo žmogaus, stojusio ginti Lietuvos piliečių teises ir pasiektus laimėjimus, raginančio Lietuvos visuomenę eiti pirmyn ir nesileisti tempiamiems prie postsovietinės erdvės standartų.

Nors visi klausimai skamba labai girdėtai ir yra ne kartą aptarti mokslininkų bei politikų. Tokie argumentai Lietuvai buvo dėstomi jai įstojus į Europos Sąjungą, kai dalis ES šalių atsisakė iš karto įsileisti darbuotojus iš naujų šalių, tvirtindamos, kad nori apginti savo piliečių interesus, o naujų šalių darbuotojai turi pasiruošti darbui jų rinkoje. Lietuva ir kitos naujosios ES šalys narės stengėsi greičiau įveikti esamus skirtumus.

Tais pereinamojo laikotarpio metais vyko mokymo programų suderinimo, reikalavimų aukštojo mokslo diplomams pripažinimo, darbo sąlygų suvienodinimo ir daug kitų darbų. Nors šiandien vis dar netyla diskusijos dėl „pigesnių“ darbuotojų iš neturtingesnių ES šalių darbo ir nacionalinių interesų užtikrinimo, o pradėjusi išstojimo iš ES procesą Didžioji Britanija net skelbia ketinimus iš naujo įvertinti atvykusių darbuotojų statusą, bet atrodytų ir pačios naujosios ES šalys bei jų gyventojai nenori, kad jų darbas ir žinios būtų vertinamos pigiau. Kaip liudija aštrūs pasisakymai dėl žemesnės teikiamų maisto ir kitų produktų kokybės, naujesnės ES narės ketina drąsiai žengti kartu su visa ES.

Juk yra nuveiktas didžiulis darbas diegiant bendrus ES standartus, žmonės ir verslas yra nusiteikę dirbti pagal aukštus kokybės reikalavimus. Tuo labiau stebina įvairaus lygio Lietuvos vadovų nenoras pasimokyti iš savo patirties ir ketinimas plačiai atverti duris darbuotojams iš svetur, nesvarstant apie galimas pasekmes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"