Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kas tebebijo 1941 metų birželio sukilimo dvasios

 
2011 08 27 0:00

Įpusėjo jubiliejiniai septyniasdešimtieji metai nuo vieno svarbiausių naujausių laikų mūsų istorijos įvykių - 1941-ųjų Birželio sukilimo. Tuometė Laisvės sąjūdžio prieš okupantus mintis nenuslopo iki pat 1990 m. Kovo 11-osios, kai Tauta vėl atgavo valstybingumą.

Anuomet daug kur spontaniškai prasidėjęs pilietinės visuomenės veikimas buvo atsakas pasaulį pasidalyti sumąsčiusiems totalitarizmams ir su jais kolaboravusiesiems. Tad suprantama: sovietinės reokupacijos laikotarpiu aplinkybės, priartinusios 1940 m. valstybės katastrofą, paskui buvęs Birželio sukilimas, karo ir pokario rezistencija tapo nuslėptąja mūsų Tautos istorijos dalimi. Tikrąją tiesą apie ano meto įvykius daugelis girdėjome jau tik iš motinų lūpų.

Dėl šios priežasties devyniolikos nevyriausybinių visuomenės organizacijų Deklaracijoje šie jubiliejiniai metai paskelbti Birželio sukilimo istorijos tyrimo ir jo įamžinimo metais. Ne tik šių organizacijų nariai pakviesti rinkti sudaužytos nesenos istorijos šukes. Tikėtasi sulaukti ir profesionalių istorikų, valstybės institucijų dėmesio bei iniciatyvos šalinant istorijos iškraipymus. Atsekti tikrąją tiesą, o ne mosuoti įvairių kontekstų nuotrupomis, kvietė Seimo rezoliucija "Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įvykių vertinimo", pasirašyta pirmininko prof. V.Landsbergio, ir Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, priimtas prezidentaujant V.Adamkui. Šios kadencijos Seimas jubiliejinius metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Seimo Mokslo ir švietimo komitetas įpareigojo Vyriausybę atminimo metų renginiams skirti valstybinį dėmesį.

Keturiasdešimtaisiais ištikusios katastrofos pasekmės nėra visuotinai panaikintos. Tad svarbu, ar visuomenė ir ypač valdantis elitas įsisąmonino anuomet padarytas klaidas, lemtingas klaidas, kad jų nebekartotų. Atsigręžimas į istoriją priverstų tai apmąstyti.

Tačiau jubiliejiniams metams persivertus į antrąją pusę negalime nematyti: Birželio sukilimui skirtus renginius Vyriausybės atstovai, įskaitant premjerą, apeina. Kai kurių Istorijos institutui atstovaujančiųjų kalbos šia proga parodė, kad jų kvaziistoriografijon sukama apgalvotai. Gal net sekama kvaziteisinės sistemos kūrėjams, sėkmingai įteisinantiems Tautos ekonominį apgrobimą, įkandin. Kas dar patirs spaudimą ir iškraipymus? Gal lituanistika?

Istorinė tiesa, kad ir kokia karti, svarbi tiek mums, lietuviams, tiek kartu su mumis gyvenančioms tautinėms bendrijoms. Ypač toms, kurioms okupantų politika irgi skyrė sunaikinimo lemtį. Jau matėme, kokie vienodai "išskirtiniai" buvo naciai ir bolševikai. Todėl atskirai atkreiptume mąstančios žydų bendruomenės narių dėmesį, kad enkavėdistų "furažkes" jarmolkomis pakeitusieji taip pat gali turėti savų, specifinių tikslų. Tokių, kurie visai netarnauja visuomenės ramybei ir teisingumui.

Ar kas nuveikta dėl Vakaruose mirusių žymiausių Sukilimo epochos Tautos atstovų palaikų perkėlimo į Tėvynę? Kodėl apie tai neinformuojama visuomenė? Nejau jie ir toliau į Tėvynę bus vežiojami lagaminuose?

Šalis nėra tokioje situacijoje, kad negalėtų Tautos dvasios reikalams skirti reikiamų lėšų ir dėmesio. O jubiliejiniai metai rodo: tokio dėmesio jau pritrūko. Daug kalbėdami apie pilietiškumą šalies vadovai nepastebėjo - dar yra gyvų tarp tų, kurie keturiasdešimt pirmaisiais pakilo siekdami apginti pamintąją mūsų Tėvynės Lietuvos garbę.

 

Alfonsas Žaldokas, Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjunga

Kęstutis Mirkeraitis, Lietuvos fronto bičiuliai

Rytas Kupčinskas, Lietuvos sąjūdis

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"