Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kas pirmesnis - ekonomika ar žmogus?

 
2012 09 11 8:04

Į šį klausimą su sveiku protu nesusipykusiam žmogui atsakyti lengviau negu į klausimą apie vištos ar kiaušinio pirmumą. 

Ekonomika - socialinis mokslas apie tai, kaip žmonės (organizacijos, įmonės) priima sprendimus, siekdami patenkinti savo poreikius arba norus. Todėl aišku, jog pirma turėjo atsirasti žmogus, o tik po jo ekonomika.

Tačiau jeigu paklaustume, kas kam dirba šiandien, rinkos ekonomikos sąlygomis, ar žmogus ekonomikai, ar ekonomika žmogui, ne vieną politiką, ypač valdžioje esantį Lietuvos liberalą, pastatytume į keblią padėtį. Sveikas protas (jei mūsų liberalai jo dar neprarado) jam kuždėtų, kad kūrinys (ekonomika) privalo dirbti/tarnauti kūrėjui (žmogui). Tačiau liberalų politiniai ir ekonominiai sprendimai liudija visai ką kita. Žmogus jų sprendimais yra paverčiamas buku ekonominės sistemos sraigteliu, ir net jo žmogiškoji vertė imama nustatinėti pagal jo einamosios sąskaitos vertę.

Maža to, imama atsisakyti daugelio įprastinių sąvokų, nuspalvintų vertybiniu-moraliniu turiniu. Todėl, matyt, vietoj kūrėjo ir kūrinio savokų yra brukamos gamintojo ir gaminio/prekės sąvokos, kurios, būdamos prasmingos siauroje gamybos srityje, jokiu būdu nėra tolygios kūrėjo ir kūrinio sąvokoms.

Tai ne šiaip sau nekalti lingvistiniai žaidimai. Už to žaidimo slypi esminis žmogaus vietos ir vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje nuvertinimas, ekonomiką iškeliant virš žmogaus. Toks "vištos ir kiaušinio" sukeitimas vietomis turi neigiamų pasekmių visose visuomenės gyvenimo srityse, bet ypač jis pražūtingas ten, kur formuojama žmogaus asmenybė. Pirmiausia - švietimo ir kultūros srityje. Čia irgi dirbtinai imta siaurinti Mokytojo ir Mokinio santykių turinį, eliminuojant iš jų dvasingą mokytojo misijos elementą ir keičiant jį į primityvų paslaugos teikėjo ir paslaugos vartotojo ryšį. Tiesa, patys mokytojai tokiam jų darbo prasmės nuvertinimui labai priešinasi.

Liberalių pažiūrų valdininkai mokytojui palieka vien pareigas moderniomis priemonėmis teikti nežinia kuriam tikslui sugalvotas paslaugas, o mokiniui suteikta visiška norų laisvė be jokios atsakomybės visuomenei dėl to, kaip jis suteiktomis paslaugomis pasinaudos. Tad ir sulaukėme dienos, kada ne tik mokytojai, bet ir vakarykščiai mokiniai ima piktintis tuo mutantu, į kurį vadinamoji švietimo reforma pavertė mokyklą.

"Mokykla man įsiminė kaip karjeristų rengimo centras. "Jeigu gerai mokysiesi, turėsi gerą darbą, būsi turtingas", - ne kartą tekdavo išgirsti. Keista, kodėl į pašalį nustumiamos pagrindinės žmogaus dvasinio auklėjimo formos. Tai paliekama tarsi savaime vykstančiam procesui, jog vien per paprastas pamokas bus išugdytas stiprus, sąmoningas žmogus?" - laikraščio puslapiuose stebisi studentas Aurimas.

Jis visai nesidžiaugia mokinio, kaip jokių įpareigojimų nevaržomo paslaugų gavėjo, statusu ir pasigenda vertybinių dalykų, kurių nebesuteikia šiuolaikinė mokykla: "Ar tai mokykla vadovų, mokytojų, kurie džiūgauja arba liūdi, skaičiuodami, kiek šimtukų ar dar kokių "ukų" nuskynė jų mokiniai po brandos egzaminų, bet nesvarsto, kiek per tuos dvylika mokymosi metų jų mokyti mokiniai įgavo meilės savo gimtajam kraštui, pareigos, atsakomybės jausmo - likti, kurti čia, Lietuvoje?"

Labai taiklus klausimas, tačiau būtų neteisinga sakyti, kad mokyklą tokią padarė mokytojai. Tą nuopelną derėtų priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkams, kurie, atrodo, net ir patys praregėjo, kad mokinių "laisvės" peržengė moralinio saugumo ribas, bet vis tiek nepajėgia atsisakyti išmoktos giesmės apie "paslaugų teikimą".

O mokytojai ir mokiniai mokyklą nori matyti kaip šviesos ir meilės žiburį, šviečiantį visada - ir ekonomikos krizės, ir ekonominio pakilimo metais. Nes ne žmogus - ekonomikos vergas, o ekonomika - žmogaus tarnaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"