Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kas pasaulio šeimininkas?

 
2017 10 07 6:00

Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: „Jie drovėsis mano sūnaus.“ Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: „Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą.“ Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais? Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių.Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“Iš Evangelijos pagal Matą

Palyginimas apie nedorus vynininkus pirmiausia skirtas Jėzaus amžininkams, religiniams vadovams, kalbėjusiems ir veikusiems Dievo vardu. Jame skamba ir pranašiška žinia, ir perspėjimas. Pasakodamas apie primuštus ir užmuštus šeimininko tarnus Jėzus turi mintyje pranašus, kuriuos įvairiais amžiais Dievas siuntė pas išrinktąją tautą perspėti, mokyti, kviesti į teisų gyvenimą. Daug kam nepatiko tiesūs, dažnai aštrūs pranašų kritikos žodžiai, todėl dauguma jų buvo užmušti. Jėzus išpranašauja ir savo likimą. Atėjus laiko pilnatvei, Dievas siunčia Jį, savo Sūnų, bet Išganytojas taip pat yra atmetamas ir bus nukryžiuotas. Jėzus perspėja, kad išrinktoji tauta praras tą neįkainojamą gėrį, kurį Dievas jai buvo patikėjęs. Jį atiduos tautoms, kurios neš kilnaus dvasinio gyvenimo vaisių.

Visi Jėzaus palyginimai yra turtingi prasmėmis. Jie perteikia žinią Jėzaus laikotarpio žmonėms, tačiau kiekviena karta randą savą, jai Dievo skelbiamą žinią. Pabandykime ją išgirsti šiandien. Palyginimas apie vynininkus kalba apie Dievo nuoširdumą, dosnumą ir pasitikėjimą žmogumi. Jis sukuria planetą Žemę, sudaro joje palankias sąlygas gyventi žmogui ir aprūpina priemonėmis kurti teisų, laimingą gyvenimą. Visas šis gėris – ne žmogaus sukurtas ir nėra jo nuosavybė. Tai Dievo vynuogynas. Kiekviena karta jį gauna kaip dovaną laikinai naudotis, kad toliau kurtų, puoselėtų ir tobulintų. Patiki jį žmonėms ir leidžia pasaulyje laisvai tvarkytis. Kad tinkamai atliktų šį darbą, apreiškia Tiesą, pamoko, pataria ir remia savo malone.

Dievas pasitiki žmogaus gebėjimu pažinti Tiesą ir daryti teisingus sprendimus. Žinoma, laukia doro ir teisingo gyvenimo vaisių, bet žmogus suklumpa vis ant to paties akmens. Jau Biblijos Pradžios knygoje skaitome apie patrauklų gundytojo siūlymą pačiam būti dievu ir pasisavinti šį pasaulį. Pažeista žmogaus prigimtis pasiduoda puikybės, savanaudiškumo įtakai, atmeta Dievą ir bando pasaulį kurti tik savo galiomis.

Dievas yra kantrus ir teisingas. Jis laukia kilnaus gyvenimo vaisių, bet pasaulyje randa tarpusavio nesantaiką, karus, pinigo kultą ir negailestingai alinamą Žemę. Jis daug kartų atleidžia žmogaus nuodėmes, nepaliauja siųsti savo pasiuntinius, kviečiančius atsisakyti neteisumo kelio ir atsiversti. Siunčia ir savo Sūnų Jėzų Kristų, ateinantį pas kiekvieną naują žmonijos kartą. Atmesdamas tai, žmogus sulaukia Dievo teisingumo nuosprendžio. Bausmę, apie kurią kalba Šv. Raštas, užtraukia pati nuodėmė, neteisingi sprendimai ir pasirinkimai. Jie negali nešti gėrio vaisių, tvarios gerovės, džiaugsmo ir laimės. Apie tai žmogus nuolat svajoja, tikisi, kad kiekviena nauja valdžia išpildys jo viltis, tačiau iki gyvenimo pabaigos gyvena nepriteklių, neįgyvendinto teisingumo, nepasitenkinimo šešėlyje.

Palyginimas apie vynuogyno nuomininkus yra itin iškalbingas nūdienos pasaulio įvykių akivaizdoje. Nuolatiniai kivirčai tarp žmonių ir valstybių, moralinis nuosmukis, politinės ir ekonominės krizės yra nedorų pasaulio nuomininkų darbo vaisiai. Jie skatina susimąstyti ir pirmiausia savęs klausti, ar aš vagiu Dievo nuosavybę, ar, sąžiningai pasinaudojęs jo duotu gėriu, grąžinu jam kilnaus gyvenimo ir artimo meilės vaisius. Pagaliau, šie vaisiai man duoda daugiau naudos nei Dievui. Teisus, doras gyvenimas ir nuoširdi bendrystė su Dievu praturtina mano asmenybę, suteikia gyvenimo prasmę, išmintį, vidinę ramybę. Taip kuriu asmeninę gerovę, o artimo meilė pagausina ją, nes mylėti reiškia dalytis gėriu ir su dėkingumu priimti kitų man dovanojamą gėrį.

Aušvydas Belickas yra kunigas, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"