Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Karo Sakartvele dešimtmetis

 
2018 08 11 6:00

2008 metais nepabijojome didžiosios kaimynės sankcijų ir drąsiai stojome ginti Sakartvelo teritorinio vientisumo. Tą patį darė ir ne viena Vakarų valstybė. Tačiau šio karo pamokos buvo greitai pamirštos, o pats konfliktas nubruktas į politinės darbotvarkės paraštes, taip ir neradus abi šalis tenkinančių sprendimų.

Karo Sakartvele dešimtmetis mums primena net tik laisvės kainą, jos trapumą, bet ir tai, kad tik dirbdami petys į petį su sąjungininkais galime, išmokę praeities pamokas, siekti geresnės ateities.

„Jūs nesate vieni“, – taip Sakartvelo sostinėje susirinkusiems tūkstančiams kartvelų sakė tuometis prezidentas Valdas Adamkus. Rusijos tankams riedant Sakartvelo žemėmis V. Adamkus drauge su kolegomis iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos sostinėje Tbilisyje kreipėsi į palaikymo laukiančią kartvelų tautą, parodydamas, kad ji – ne viena, turi sąjungininkų, kurie šios agresijos nepamirš ir neleis pamiršti kitiems. Praėjus dešimčiai metų nuo kruvino konflikto privalome nepamiršti šių prezidento žodžių ir toliau tvirtai palaikyti kartvelų tautą bei padėti Vakarams išmokti šio karo suteiktas pamokas. Jos gali būti gyvybiškai svarbios ir mūsų pačių saugumui.

Konfliktas Sakartvele buvo įšaldytas, taigi Vakarų lyderiams tapo nebeįdomus. Jie greitai užmiršo Rusijos veiksmus Sakartvele ir atnaujino savo santykius su Rusija, nereikalaudami iš Maskvos jokios atsakomybės dėl veiksmų prieš kitą suverenią valstybę. Šiandien vakariečiai daro tą pačią klaidą Ukrainoje, o rytoj galbūt ateis ir mūsų eilė. Ši politinio pokerio su Kremliumi partija gali būti lemtinga tolesnei Vakarų vienybei.

2008 metais per Bukarešto viršūnių susitikimą Vakarų pademonstruota stiprybės ir vienybės stoka diskutuojant dėl galimybės Sakartvelui ateityje prisijungti prie NATO sudarė sąlygas konfliktui Kaukaze įsiplieksti. Silpnybės akimirka pasinaudojusi Rusija užpuolė savo kaimynę, o pati nepatyrė beveik jokių dėmesio vertų nuostolių – nei karinių, nei politinių. Su Vakarų bejėgiškumu Rusijos agresijos akivaizdoje visai neseniai teko susidurti ir Ukrainai. Į Europą atsigręžę ukrainiečiai buvo nubausti – Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė konfliktą šalies rytuose. Vakarų lyderiai nesiėmė jokių realių veiksmų, kad užkirstų tam kelią.

Siekdami išvengti dar vieno konflikto Vakarai pagaliau turėtų parodyti savo politinį stuburą ir, žaisdami šią pokerio partiją su V. Putinu, nepasiduoti jo primetamoms taisyklėms. Vakarai pamiršta taisykles, kurias patys suderina su Rusija, ir nesiima realių veiksmų, kad jos virstų realybe. Buvo užmirštas ir neįgyvendintas vadinamasis Nicolas Sarkozy“ planas Sakartvele, šiuo metu Vakarų lyderių darbotvarkėse vis mažesnį vaidmenį vaidina ir ne itin senų Minsko susitarimų vykdymas. Žaidimas be taisyklių Maskvai reiškia žaidimą pagal Kremliaus taisykles.

Šiuo metu minimas Rusijos ir Sakartvelo karo dešimtmetis mums primena net tik laisvės kainą, jos trapumą, bet ir tai, kad tik dirbdami petys į petį su sąjungininkais galime, išmokę praeities pamokas, siekti geresnės ateities. Jeigu būtų buvusios išmoktos karo Kaukaze klaidos, galbūt tai būtų užkirtę kelią konfliktui Ukrainoje. Šiandien ta fronto linija artėja Lietuvos link, ir tik nuo mūsų priklauso, ar Vakarai mus ir mūsų sąjungininkus išgirs bei prisimins, ar, maloniai išklausę, padės mūsų problemas į giliausio stalčiaus darbo kabinete dugną.

Tikiuosi, rugpjūčio 22 dieną rengiamoje prezidento V. Adamkaus tarptautinėje konferencijoje „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“ mums pavyks sukurti naujos, ilgalaikės Vakarų politikos pagrindus Rusijos atžvilgiu. Pasirinkimas paprastas – turime sėsti prie bendro stalo kartu su svarbiausių Vakarų sostinių atstovais ir pasiūlyti savo „meniu“, kitaip tapsime kaimynės „meniu“ dalimi.

Žygimantas Pavilionis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"