Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Karinė psichozė net kovo 8-osios proga

 
2016 03 08 6:00

Kovo 8-oji, kaip šventė, Lietuvoje iki šiol vertinama labai nevienareikšmiškai. Vieniems tai proga pagerbti moteris, įteikti joms gėlių, kitiems – sovietinių laikų reliktas. Ši diena vis dar masiškai švenčiama į rytus nuo mūsų. Tačiau to, kaip ji šiemet priminta Rusijos viešojoje erdvėje, dar nebuvo.

Artėjant kovo 8-ajai Rusijos televizijos laidos, kurias galima matyti ir Lietuvoje, papildytos reklaminiais intarpais, primenančiais Moters dieną. Ekrane skirtingų gėlių fone pateikiami Rusijos karinės ginkluotės pavyzdžiai ir užrašas, kad ateina „Rusijos pavasaris“. Taip vyrai sveikina savo moteris. Be to, nurodomas ginkluotės kalibras, šūvių per minutę skaičius, o apačioje – ir ginklo pavadinimas.

Tuomet supranti šią iškreiptos realybės jausmu dvelkiančią reklamą. Rusijos reaktyvinė karinė ginkluotė yra pavadinta gėlių vardais: „Akacija“, „Šermukšnis“, „Bijūnas“, „Gvazdikas“. Šios ginkluotės siaubą jau pajuto Rytų Ukrainos žmonės, o Kremlius ten sukėlė tokį chaosą, kad dabar ir pats nebežino, ką su visu tuo daryti.

Praėjusią savaitę Paryžiuje vėl buvo surengtas keturių valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos – užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jis vyko vadinamuoju Normandijos formatu. Per šias derybas Maskva tarsi demonstravo valią kalbėtis dėl Donbaso klausimo sprendimo, kad ši teritorija po vietos rinkimų formaliai atitektų Ukrainai. Tačiau nenoras, jog net Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai galėtų iki rinkimų kontroliuoti saugumo situaciją šiose Rusijos ir jos remiamų separatistų valdomose žemėse, rodo, kad kol kas žarstomasi tik žodžiais.

Tai turėtų labai gerai suprasti mūsų partneriai Vakaruose. Kremliaus vadovams terūpi ekonominių sankcijų atšaukimas. Ypač nukreiptų prieš galimybę gauti bankų paskolas, be kita ko, būtinas ir Rusijos energetikos įmonėms bei karo pramonei. Tai pačiai, kuri siunčia savo šalies moterims mirtį sėjančias „gėles“. Sankcijos tiesiog smaugia Rusijos ekonomiką, o tai nenaudinga Kremliaus vadovams. Todėl jie turi nuolat palaikyti karinę psichozę viešojoje erdvėje.

Antrojo pasaulinio karo metais moderniam reaktyviniam ginklui irgi buvo duotas moteriškas vardas – „Katiuša“. Bet tuomet vyko karas. Tada reikėjo rasti priemonių, taip pat ir psichologinių, kad tik jis būtų laimėtas.

Tačiau dabar Rusijoje jokio karo nėra, niekas nesirengia jos pulti. Vis dėlto karinės psichozės kurstymas toje šalyje matyti kiekviename žingsnyje. Anksčiau ne vienam krito į akis marškinėliai, „papuošti“ ne tik „supermeno“ Vladimiro Putino atvaizdais, bet ir raketomis, taip pat branduolinėmis, bei užrašais „Linkėjimai iš Rusijos“.

Dabar centriniame Maskvos knygyne stebina knygų, kurių leitmotyvas – karas, gausa. Jų autoriai – nuo liberalų iki kraštutinių nacionalistų. Rusijos televizijos laidose jaučiamas stiprus siekis reabilituoti Staliną. Tai daro ir tokie asmenys kaip Nikolajus Starikovas, vienas ideologinių „Rusijos pavasario“ autorių. Prieš kelerius metus ji buvo šiltai sutiktas Vilniuje didelio būrio Lietuvos visuomenininkų.

Tačiau tokių knygų, tekstų netrūksta ir Lietuvoje. Pašiurpę draugai iš Ukrainos socialiniuose tinkluose dalijosi straipsniu ir knygų apie vadinamąjį fašizmą Ukrainoje nuotraukomis. Asortimentas – didelį tinklą turinčio mūsų šalies knygyno.

Neseniai vienas Lietuvos interneto portalas, neva esantis alternatyvus ir pykstantis, kai yra vadinamas prorusišku, publikavo straipsnį „Maidane laimėjo fašistai“. Jame manipuliuota ne tik faktais, bet ir nuorodomis. Vakarų ekspertų nuomonė paimta ir iš tokių „objektyvių, patikimų“ informacijos šaltinių kaip radijas „Rusijos balsas“. Bet pačiame tekste kaip nuoroda pateikta žinoma Vakarų žiniasklaidos priemonė.

Už to interneto portalo, sukurto lyg ir kovoti su korupcija, slypi ir Seimo nario, ir vieno Nepriklausomybės Akto signataro ausys. Įdomu, ką jis pasakys apie savo dabartinius veiksmus bendražygiams sąjūdininkams, kai pasirodys Kovo 11-ąją Seimo salėje, minint mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines.

Sąmyšio Lietuvoje šiomis dienomis tiek daug, kad tai negali nestebinti. Taip pat ir protų jaukimo kalbant apie blogus, supuvusius Vakarus, pašaipų dėl pabėgėlių krizės kamuojamos Europos problemų, svarstymų apie NATO militaristus. Tokie kalbėtojai džiaugiasi kiekviena Vakarų šalių nesėkme, išpučia nebūtas V. Putino pergales.

Kažin ar gerai, kad kai kurie mūsų politikai nevengia demonstratyvios karingos retorikos. Visiems būtina suvokti, kas yra mūsų draugai, o kas tie, kurie gali vėl atplėšti kitų valstybių teritorijas, jeigu šios už nugaros neturi tvirto skydo. Kaip ir atskirti asmenis, kurie, verždamiesi į Seimo rinkimus, pasirengę joti ant bet kokio arkliuko, koks tik gali panešti. Tik stebina, kaip greitai kai kurie jų pamiršo, kas yra Kovo 11-oji ir kokį pragarą turėjome išgyventi, kad atgautume nepriklausomybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"