Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kam Kremliui reikalinga dirbtinė intriga prezidento rinkimuose?

 
2017 11 06 11:24

Įdomu stebėti, kaip nelaisvoje, autoritarinėje Rusijoje šiandien bandoma imituoti procesus, kurie yra būdingi demokratinėms šalims. Didžiausias klausimas yra, kam tokia imitacija iš viso yra reikalinga?

Atrodytų, po 2014 metų, kai dėl savo geopolitinių ambicijų Kremlius galutinai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią, būtinybės imituoti demokratinius procesus nebeliko. Vakarai dabar neturi didesnių iliuzijų dėl Rusijos, o ir pati Rusija nemato reikalo bandyti įtikti Vakarams.

Juokinga galvoti, kad tarp milijonų Rusijos gyventojų neįmanoma atrasti tinkamesnio kandidato į pagrindinį politinį šalies postą, tačiau būtent taip bando pateikti situaciją V. Putino komanda.

Tačiau, kaip ir minėta, Kremlius vis dar žaidžia imitacinius žaidimus, kurie, panašu, yra reikalingi jam pačiam. Geriausiai tai galima įžiūrėti artėjančių 2018 metų prezidento rinkimų kontekste.

Neabejojama, jog kitų metų pavasarį Rusijos prezidentu naujai šešių metų kadencijai bus perrinktas Vladimiras Putinas. Jis ir toliau vaizduojamas kaip nepamainomas Rusijos lyderis, vos ne vienintelis asmeniškai ginantis šalies interesus ir saugantis ją nuo subyrėjimo (bei netgi plečiantis jos valdas). Panašu, kad artėjančių rinkimų leitmotyvas bus tradicinis: „Kas, jeigu ne Putinas?“

Juokinga galvoti, kad tarp milijonų Rusijos gyventojų neįmanoma atrasti tinkamesnio kandidato į pagrindinį politinį šalies postą, tačiau būtent taip bando pateikti situaciją V. Putino komanda. Tiesa ir tai, jog išvalytame nuo realios opozicijos politiniame lauke alternatyvų Putinui iš tikrųjų nesimato.

Rimtą iššūkį dabartiniam Rusijos prezidentui bando mesti nebent Aleksejus Navalnas. Tai žmogus, kuris organizavo tikrą ir rimtą priešrinkiminę kampaniją. A. Navalnas važinėja po Rusijos regionus, rengia susitikimus su potencialiais rinkėjais. Toks opozicionieriaus aktyvumas labai nepatinka Kremliui. A. Navalnui trukdoma vykdyti jo priešrinkiminę kampaniją, jį palaikantys aktyvistai regionuose yra persekiojami, susiduria su vietinės valdžios spaudimu, o ir pats politikas ne taip seniai praleido už grotų 20 parų arešto.

Nežinia, ar A. Navalnas iš viso bus oficialiai užregistruotas kandidatu rinkimuose. Anksčiau buvo pareikšta, jog jis negalės kandidatuoti dėl nepasibaigusio teistumo, tačiau politikas laimėjo atitinkamą bylą Europos žmogaus teisių teisme. Verdikte Maskva taip pat yra raginama leisti A. Navalnui dalyvauti rinkimuose. Tačiau gali nutikti ir taip, kad Maskva šį sprendimą tiesiog ignoruos. Rusija apskritai jau kurį laiką svarsto pasitraukti iš Europos žmogaus teisių teismo jurisdikcijos.

Gana plačiai aptarinėjamas ir neseniai nuskambėjęs žurnalistės ir visuomeninės veikėjos Ksenijos Sobčak sprendimas kelti savo kandidatūrą į prezidento postą. Galima priminti, kad ji pirmiausiai išgarsėjo kaip skandalingo, prasto skonio realybės šou „Dom-2“ („Namas-2“) vedėja, o aktyviai reikštis politikos pasaulyje K. Sobčak pradėjo gana neseniai. Dar viena įdomi detalė – Ksenija yra prieš kelis dešimtmečius mirusio politiko Anatolijaus Sobčako dukra. Būtent A. Sobčako komandoje Sankt-Peterburge savo laiku dirbo Vladimiras Putinas. Kai kas mano, jog gana simboliška, kad dabar A. Sobčako dukra bandys mesti iššūkį V. Putinui, tačiau labiau realistinė yra versija, jog K. Sobčak kandidatūros iškėlimas yra dar vienas Kremliaus žaidimo elementų.

Kai kas mano, jog gana simboliška, kad dabar A. Sobčako dukra bandys mesti iššūkį V. Putinui, tačiau labiau realistinė yra versija, jog K. Sobčak kandidatūros iškėlimas yra dar vienas Kremliaus žaidimo elementų.

Kol kas K. Sobčak priešrinkiminė kampanija neatrodo rimtai. Visa tai primena būtent imitacinį žaidimą. Vienintelis ryškesnis epizodas šioje kampanijoje buvo K. Sobčak pasisakymas apie Krymą, kur ji pareiškė, jog žiūrint iš tarptautinės teisės plotmės – Krymas neabejotinai priklauso Ukrainai. Tiesa, gana greitai buvo prisiminta, jog prieš kelis metus, po pusiasalio aneksijos, K. Sobčak kalbėjo visiškai kitaip, tad dabartinis jos pozicijos pasikeitimas gali būti susijęs su numanomo politinio žaidimo tikslais.

K. Sobčak, jeigu ji iš tikrųjų yra Kremliaus projektas, gali atlikti dvejopą funkciją. Viena vertus – pervilioti dalį potencialių rinkėjų iš to paties A. Navalno. Beje, pastarasis vengia tiesioginio atsakymo dėl Krymo bei savo laiku leido suprasti, jog išrinktas Rusijos prezidentu neskubėtų grąžinti užgrobto pusiasalio Kijevui. Todėl K. Sobčak pasisakymas galėjo būti skirtas pademonstruoti, kad ji yra kitokia – „teisingesnė“ ir „liberalesnė“ už A. Navalną.

Kita galima šios kandidatės funkcija – išgąsdinti V. Putino šalininkus, tapti objektu, kuris padėtų juos mobilizuoti. Nėra abejonių, jog kitų metų rinkimus dabartinis Rusijos prezidentas laimės bet kurio atveju. Galiausiai, rinkimų rezultatai gali būti tokie, kokius bus įsakyta „nupiešti“. Tačiau kalbama ir apie tai, jog V. Putinas iš tikrųjų bijo menko rinkėjų aktyvumo, susijusio taip pat ir su tuo, kad rinkimų rezultatai yra aiškiai nuspėjami. Esant mažam rinkėjų aktyvumui sudėtinga bus parodyti V. Putino pergalę kaip politinį triumfą.

Čia reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos opozicijos balsus, kurie teigia, jog geriausiu atsaku į nieką nelemiančius rinkimus būtų boikotas. Formaliai, net A. Navalno bandymas vykdyti tikrą priešrinkiminę kampaniją yra naudingas V. Putinui, nes savotiškai didina susidomėjimą artėjančiais rinkimais be intrigos. Kita vertus, pažymima, jog A. Navalnas iš tikrųjų šiuo atveju galvoja apie ateitį, nors ir gana miglotą. Nei vienas žmogus, taip pat ir V. Putinas, nėra amžinas. Be to, numanoma, jog po ketvirtos savo kadencijos V. Putinas gali siekti apskritai pasitraukti iš politikos, perdavus valdžią kam nors iš savo bendražygių, tačiau šis procesas gali būti ir ne toks sklandus, kaip norėtųsi Kremliui. Kaip ten bebūtų, panašu, jog A. Navalnas yra vos ne vienintelis politikas Rusijoje, kuris rengiasi realiai politiniai kovai. Jei tik atsiras galimybė pakovoti dėl valdžios – jis bus tam pasirengęs.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"