Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaltas gyvenimas

 
2017 12 27 14:09

Meškiukas Rudnosiukas yra pasakęs: „viskas būtų gerai, jeigu ne tas gyvenimas“.

Taip, atėjo sumautas gyvenimas, ir jis mus valdo, murdo, kruša-muša, o mes, prasčiokai bėdžiai Žemaičių ir Lietuvos, turime nors „ant ko“ pasakyti. Ant gyvenimo.

Carai ir kruglodurovai, dvarponiai ir girdytojai nekalti.

Gyvuok toliau, mieloji, nes taip nustatytoji, baudžiava.

Štai mūsų dabartis, fundamentalioji senosios ir nūdienės sovietijos pergalė. Pabėgot? – Niekur nepabėgsit! Jeigu kaltas gyvenimas, o ne gyventojai, tai tebesame pavergtoji tauta, nusipelniusi gyventi šūdiniau.

Ar yra pagrindo taip kalbėti, juk vadavomės? Deja, yra. Kadangi jau patenkinti ir neteise, ir savivale (by ne karas), o dar leidžiama privačiai dūsauti ir neviešai keiktis. Dar yra vogti tetos „Europos“ pinigų. Leidžiama, beje, ir likviduotis kaip tautai – žemės paveldėtojai. Štai net sąmojus išnyko, tai sunkios ligos požymis. Varom lauk, ir paprasta.

Čia naujųjų laikų aplinkybė, o visi anie dalykai – seni kaip gyvenimas.

Klausimėliai seminaristams

Ar buvusi sovietija yra tik „buvusi“?

Toli gražu ne.

Smegenyse to užkrato gausiai gausu, jis net legitimuojasi, mėgina įsitvirtinti. Ką gi, buvo ir tokia Lietuva. Pripažinkim jos buvimo faktą ir mažiau pabrėžkim vykusį tyčinį, smurtinį laisvosios Lietuvos naikinimą, tapatybės nuodijimą, tikrąjį totalinį sovietizacijos karą. Bus lengviau, bent kai kam.

Jeigu tauta buvo pasmerkta dvasiškai ir moraliai išnykti – ar tai ne lėtinis genocidas?

Jeigu tai tęsiasi naujomis aplinkybėmis, nužmogėjimo ir materializmo pažeistai tautai ilgai neišsigydant, ar tai ne tolydinis karas? Prieš Lietuvą, pavyzdžiui.

Tai kokia „taika“ taip vaikiškai džiaugiamės, kol budeliai rausia ketvirtąją tranšėją ištisoms tautoms? Anot jų, kaip ir seniau, nevertoms gyventi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"