Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kalba, tauta, valstybė, arba Suskiai

 
2018 08 29 6:00

Prieš šešiasdešimt metų mes, lituanistai, baigę Vilniaus pedagoginį institutą, apie atkurtą Lietuvos valstybę gal net nesvajojom. Bet gimtosios kalbos buvom mokomi stropiai.

Šiek tiek vilčių vaduotis iš Sovietų imperijos buvo suteikę 1956 metų įvykiai Vengrijoj. Kai sukilimas ten dar nebuvo numalšintas, mes, vilniškiai studentai, rodos, niekieno neraginti patraukėm į Rasų kapines paminėti mirusių, žuvusių mūsų tautiečių, kuriems anuomet Tėvynė rūpėjo labiau negu mums.

Rodos, nūnai niekas mūsų nerusina ir neverčia „anglėti“ – patys daromės suskiai.

Gal jau kitą savaitę didelis mūsų būrys atsidūrė KGB rūmuose Lukiškių aikštėje.

Tada jau buvau sukūręs teatrams porą komedijų, Rašytojų sąjungos narys – gal todėl, kai atėjo mano eilė, šalia tardytojo atsirado aukštesnis, rūstesnis saugumietis. Jis ėmė kaltinti, kad mes Rasų kapinėse šalia kitų buržuazinių nacionalistinių dainų užtraukėm ir tokią, kuri provokavo studentus prieš brolišką rusų tautą.

– Apie kokią jūs dainą? – paklausiau.

– Ogi tą, kur „iš rusų šalies kaip sparnai debesies jau slenka juodi dūmai...“

Aš turbūt netaktiškai nusijuokiau ir mėginau jam išaiškinti, kad Maironio dainoj minimi prūsai, o ne rusai, o poetas Maironis dar neišbrauktas iš mūsų vadovėlių.

Gerokai vėliau mes išgirdom, kad kažkokiame plenume Maskvoj pranešėjas pasiūlęs nuo ateinančio rudens visose „broliškų“ respublikų aukštosiose mokyklose pereiti prie Lenino kalbos.

Ir čia visi išgirdę Lietuvos švietimo ministro Mečislovo Gedvilo repliką:

– O gal iš karto pereikim prie Markso?..

Abejotina, kad Antano Sniečkaus bendražygis būtų išdrįsęs šitaip prieštarauti. Esą po to plenumo M. Gedvilas ir buvęs atleistas.

Klaipėdos mokytojų institute, kurį ir aš buvau baigęs, rusų kalba jau seniai buvo dėstomas marksizmas leninizmas.

Kam aš čia leidausi į tuos prisiminimus? Juk dabar į mūsų gimtąją kalbą, rodos, nieks nesikėsina. Gal dėl to jos beveik niekas ir nebegina.

Televizijos, radijo laidose net vedėjai dažnai nuklysta nuo mūsų gramatikos normų. Kalbos klausą praradę aktoriai, vaidinantys spektakliuose, filmuose... Kai kurie tautos išsigimėliai siūlo gimtosios kalbos nebelaikyti valstybine...

Štai, pavyzdžiui, kelios „lietuviškos frazės“, šią vasarą girdėtos per televiziją:

Prieš dvidešimt metų atgal... (LNK)

Daugybę kartų pristatyti – vietoj ką nors parodyti, atidaryti, supažindinti...

Šimtmečio proga šimtą kartų atlikom Tautinę giesmę, Lietuvos himną!

Žiauriai laimingai baigėsi dvylikos vaikų gelbėjimas iš apsemto urvo. (LRT)

Kad lietus neįkristų į jūsų kambarius... (LNK)

Patekinės į tarybą... (Ramūnas Karbauskis LRT kalbėdamas apie savo laikraštį ir Kauno merą.)

Pastovėt už save, prie tokio karščio, teroristas šaukė: „Dievas visų didesnis...“ Vertalas mažai nepasirodys...

Ar bereikia cituoti? Gal verčiau derėtų paklausti, ką veikia kalbos komisijos, inspekcijos, kalbininkai, nors viena ausim girdintys, kaip mes vis labiau dergiam ir susinam savo skambią, dainingą gimtąją kalbą. Įsiklausykit į tą madingą šiuolaikinių panelių tariamai amerikonišką kalbėseną „pro nosį“...

Rodos, nūnai niekas mūsų nerusina ir neverčia „anglėti“ – patys daromės suskiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"