Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaip V. Pranckietis G. Nausėdą supykdė

 
2017 08 16 6:00

Ekonomistas Gitanas Nausėda yra ramus, skaičiais bei argumentais savo teiginius grindžiantis žmogus, galintis ilgai, kantriai ir suprantamai įrodinėti sudėtingas schemas. Kiekvienas pradedantis tinklaraštininkas žino, kad SEB banko prezidento patarėjui gali skambinti, net jei neskiria pajamų nuo pelno. Jo neglumina keistoki klausimai, jis negūžčioja pečiais net ir tada, kai diskusiją į aklavietę veda ne argumentai, o kompetencijos stoka.

Tačiau savo socialinio tinklo paskyroje G. Nausėda netikėtai pratrūko Vyriausybei adresuotomis piktomis metaforomis, kurios netrukus nusikėlė į internetinę žiniasklaidą. „Na, nesuprantu aš tokių kalbų! Suprantu, kai vyrai savoje kompanijoje kalba apie moteris ir futbolą, arba moterys aptarinėja savo vaikus ir vyrus. Tačiau jei esi politikas, atrodo, tampi belyte būtybe ir apie ką labiausiai tau norisi pakalbėti – žinoma, apie naujus mokesčius! Kokia viso šito pasažo prasmė? Ko siekiama tais naujais mokesčiais? Išmaitinti vis didėjantį ir apetitu nesiskundžiantį valstybės kūną? Manding, valdžia traktuoja Lietuvą kaip didžiulį daugiabutį, kurio trečdalis butų jau tušti, nes žmonės iškeliavo į anglijas ir airijas, kitas trečdalis piktybiškai nemoka arba neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Lieka trečdalis dar kvėpuojančiųjų – tad, kad per giliai nekvėpuotų ir neišeikvotų brangaus tėviškės oro, pribaikime juos automobilių mokesčiu ir dar kontroliniu šūviu į galvą – visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu!“ – parašė ekonomistas savo feisbuko sienoje.

G. Nausėdos protrūkį sukėlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuriam, regis, vis dar sunku suvokti, kad tai, kas atleidžiama išsiblaškiusiam agronomui profesoriui moksliniame eksperimentiniame ūkyje, nedera vienam iš šalies vadovų. Niekas profesoriaus už liežuvio netempė, bet ėmė jis ir garsiai pasvarstė, kad pritartų naujiems mokesčiams – automobilių, turto ir progresiniams (tikriausiai turėdamas galvoje gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, nes Lietuvoje ir dabar jau sočiai „priprogresinta“ su MMA, NPD, lengvatomis, kompensacijomis ir t. t.). Ir dar pasvarstė, remdamasis aukštas pareigas einančiam politikui naivoku argumentu – „kaip yra daugelyje šalių“. Leptelėjo ir, kaip rašo G. Nausėda, „nepraleido progos patylėti“, lagaminus jau susipakavusiems piliečiams siųsdamas žinią: „neužsibūkite čia“.

Premjeras Saulius Skvernelis netruko reaguoti: „Jokių naujų mokesčių Vyriausybė nesvarsto ir įvedinėti neplanuoja.“ Premjeras pranešė dedantis tašką ir... rizikuoja atrodyti dar prasčiau. O jeigu suplanuos ir įves? Tai kuris S. Skvernelis sako tiesą? Tas, kuris jokių naujų mokesčių neplanuoja, ar kitas, kuris savaite anksčiau žadėjo „tektoninius pokyčius“ nuo 2019 metų, tų pokyčių tikslu įvardijęs vidurinės klasės renesansą, o priemone – tuos pačius progresinius mokesčius. Žinoma, premjeras visuomet galės išsisukti – naujo mokesčio nėra, yra tik naujas tarifas. Bet esmės tai nekeičia – turime dar vieną premjerą, kuris ryte suokia kaip liberalas, o vakare čiulba kaip socialdemokratas.

Mokesčių sistemos tobulinimo paketą į Seimą nešančiai Vyriausybei ir šiaip nebus lengva. 600 mln. eurų vertės perskirstymas Lietuvoje nėra vien fasado padailinimas. Finansų ministras Vilius Šapoka teisus: „Finansine išraiška yra dvigubai daugiau, nei bet kuri ankstesnė Vyriausybė mėgino padaryti.“ Ekonomistai iš anksto kraipo galvas girdėdami apie mįslingą pokyčių krepšelio finansavimą bei rezultatyvią kovą su šešėline ekonomika.

Neįvedinėdama naujų mokesčių, vien esamų tarifais ši Vyriausybė sistemą jau sujaukė tiek, kad už alų lietuviai akcizus dabar moka Latvijoje ir Lenkijoje, savivaldybės kuria papildomus etatus kompensacijų už šildymą prašytojų srautui patenkinti, o kai kurie investuotojai persvarsto savo viešbučių statybų planus.

Gali būti, kad tai laikina. „Apėjimų ekonomikoje“, kaip realiai egzistuojančią mokesčių tvarką vadina ekonomistė Aušra Maldeikienė, gyventojai ir verslas išsiugdė neįtikimus gebėjimus prisitaikyti. Tik vienas pavyzdys: per kelis mėnesius, kai buvo padidinti akcizai, išplėtota nauja paslauga – alkoturizmas į Latviją, o paprasčiau tariant – pigesnio alaus ar vyno ištroškusių tautiečių pavėžėjimas autobusiuku iki artimiausios kaimynų šalies parduotuvės.

Blogis yra tai, kad Lietuvoje mokesčiai keičiami ir įvedinėjami derinant juos ne su piliečių bei valstybės poreikiais, o pagal biudžetą.

Premjero ir Seimo pirmininko pažadai bei pasvarstymai patvirtina – įgūdžių artimiausioje ateityje nereikėtų prarasti. Gal pasitelkęs terminų ekvilibristikos profesionalus S. Skvernelis ir įtikės, kad laikosi G. Nausėdos feisbuko sienoje iškalto pažado, bet naujų mokesčių buvo, jų yra ir bus.

Todėl geriau nežadėti. Geriau prisiminti ir Seimo pirmininkui priminti, kodėl Dievas žmogui davė dvi ausis ir vieną burną. Nes labiau nei už mokesčius ekonomikos analitikai pyksta už tai, kad jie kaitaliojami nekompleksiškai, nevertinant netiesioginių pasekmių, o verslas – už tai, kad jie nestabilūs. Štai PVM viešbučiams tarifas keičiamas 6 kartą nuo 2003 metų.

Galima spėti, kad premjeras S. Skvernelis nesuprato tikrosios G. Nausėdos pykčio priežasties. Pastaruoju metu apie progresinio gyventojų pajamų mokesčio neišvengiamumą kalbėjęs SEB banko ekonomistas vargu ar turi iliuzijų, kad Vyriausybė naujų mokesčių neplanuoja.

Didysis blogis yra ne nauji mokesčiai, tarifų dydžiai, bet Seimo pirmininko pasvarstymai šia tema. Blogis yra tai, kad Lietuvoje mokesčių negalima prognozuoti, kad jie keičiami ir įvedinėjami derinant juos ne su piliečių bei valstybės poreikiais, o pagal biudžetą. Todėl įvedinėjami bei keičiami rudenį, kad įsigaliotų drauge su kitų metų valstybės biudžetu.

Lietuvoje tai tapo visų vyriausybių nacionaliniu paveldu. Nuo jo naikinimo ir reikėtų pradėti, jeigu Seimo pirmininkas nuoširdžiai nori, kad mokesčiai pas mus būtų kaip civilizuotose Vakarų demokratijos šalyse. Siekiamybė būtų planuoti ne kaip ši Vyriausybė pagerins piliečių būvį, bet kaip užtikrins piliečių būties stabilų gerėjimą bent per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Tuomet būtų mažiau „tektoninės“ retorikos socialiniuose tinkluose ir „apėjimų ekonomikos“ realiame gyvenime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"