Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaip priversti atsakyti už valstybei padarytus nuostolius?

 
2017 11 28 15:11

Nidoje nugriauti nelegaliais pripažinti pastatai, tačiau kompensacijų už jų nugriovimą 1,5 mln. eurų sumokės Neringos savivaldybė, t. y. mokesčių mokėtojai, gyvenantys šioje savivaldybėje. Kaltų ir atsakingų politikų ar tarnautojų nėra.

Europos komisijos AB „Lietuvos geležinkeliams“ skirta 28 mln. eurų bauda per negautus dividendus padarys skylę šalies biudžete, kitaip sakant, bauda bus sumokėta visų mūsų, sąskaita. Iš atsakingų asmenų atsakomybės nereikalaujama. Kaltų vėl nėra. Visuomenės nepasitenkinimą sukėlęs skandalas rimo ir visai nutilo – susitaikyta su šios karčios piliulės nurijimu.

Štai neseniai paaiškėjo, kad Lietuvai gresia dar didesnės baudos – šįkart už netinkamą atliekų tvarkymą. Europos komisiją pasiekė informacija apie tai, kad Lietuvoje sąvartynuose nerūšiuotos atliekos šalinamos. EK nagrinės gautus duomenis ir spręs dėl galimų sankcijų Lietuvai skyrimo. Lietuvai gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą, kol situacija nepasikeis. Italija ir Graikija ne kartą jau buvo baustos dėl panašių pažeidimų dėl atliekų tvarkymo. Kaltų Aplinkos ministerijoje taip pat neieškosime ir nebausime?

Tokia praktika formuoja nebaudžiamumo šalyje įspūdį. Iš vienos pusės kuriama visuomenėje įtampa dėl valdžios žmonių nebaudžiamumo, kita vertus, patys sprendimų priėmėjai jaučiasi patogiai, nes žino, jog atsakyti nereikės.

Kaip sukurti nepakantumą netikusiems valdžios sprendimams? Kaip priversti valdžios atstovus kaskart raitant parašą ant dokumentą, susimąstyti? Ar galimas asmeninės atsakomybės taikymas, kuris priverstų elgtis atsakingai? Ką leidžia Lietuvos teisės aktai?

Privačiose bendrovėse (AB, UAB) atsakomybė už padarytą žalą bendrovei galima iš valdymo organo narių atsižvelgiant į jų kaltę. Kai yra priteisiama iš bendrovės žala, ši turi atgręžtinę teisę (regreso) į valdymo organo narius dėl kurių sprendimų ši žala atsirado.

Ieškinį dėl žalos galima pareikšti per tris metus nuo jo patyrimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atveju, reikėtų reikšti valdybos nariams, nes, matyt, generalinis direktorius vykdė kolegialaus valdymo organo nutarimą, todėl jis neatsako už bendrovės patirtą žalą. Nuspręsti kreiptis į teismą galėtų nauja valdyba arba naujas direktorius.

Viešų juridinių subjektų veiksmais dėl kurių patirta žala atsako savininkas. Valstybinės biudžetinės įstaigos atveju, tai būtų Valstybė. Savivaldybės biudžetinės įstaigos atveju, tai – konkreti savivaldybė.

Valstybės tarnautojui, kuriuo veiksmai sukėlė kam nors žalą, drausminę atsakomybe galima taikyti nuo jo neteisėto veiksmo per 6 mėnesius. O kaip taisyklė tai paaiškėja vėliau, todėl valstybės tarnautojui praktiškai nepritaikysi tarnybinio drausmės pažeidimo procedūros. Pavyzdžiui Neringos savivaldybės administracijos direktorius ar tarnautojas, išdavęs statybos leidimą, nebeatsako, nes tai buvo prieš daugelis metų, o žalą dengs visa Neringos savivaldybė.

Galima būtų pabandyti siekti žalos atlyginimo per civilinį procesą, tačiau tokiu atveju reikės įrodyti neteisėtus tarnautojo veiksmus, t. y. ką jis padarė prieštaraujančio tuo metu galiojantiems įstatymams. Praktiškai nerealu įrodyti, nes dažnai įstatymų normos prieštaraujančios vienas kitai, o teismas spręs tokiu atveju atsakovo, valstybės, naudai.

Kaip priversti atsakyti ministeriją dėl sprendimų, lėmusių didžiules Europos Komisijos baudas? Įprastai, jei nustatytos ministro ar kokio departamento vadovo taisyklės, dėl kurių vėliau gali būti priteista pvz. iš valstybės žala, tai šiam valstybės politikui ar tarnautojui vargiai, kokia atsakomybė kils. Pirma reikia teismo tvarka nuginčyti taisykles, kuriomis rėmėsi, vadovavosi.

Dažniausiai veiksmų, prieštaraujančių norminiams aktams ministerijų vadovai nebūna padarę, nes įprastai atsakomybė išplaunama kolektyviniais sprendimais. Dėl to renkamos įvairios vizos, rengiami tarpžinybiniai derinimai, kad paskui būtų sunku atsekti, kieno konkrečiai sprendimas.

Europos komisijos tyrimai trunka labai ilgai, atskirais atvejais net iki 10 metų, praėjus tiek laiko dažniausiai baudas lėmusių asmenų postuose nebebūna, būna įvykę ne vieni rinkimai, pasikeitusios valdančiosios koalicijos ir naujai į valdžią atėjusiems tenka spręsti praeities dėmes, kaip įprasta, mokesčių mokėtojų sąskaita.

Kuo daugiau tokių istorijų apie valdžios sprendimus, dėl teko kentėti visiems mokesčių mokėtojams, tuo blogiau jaučiasi žmonės, visuomenė, rinkėjai. Todėl pati valdžia, norėdama išvengti neigiamos žmonių reakcijos, turėtų imtis savireguliacijos mechanizmo ir užtikrinti pareigūnų, tarnautojų atsakomybę už priimtus sprendimus.

Liudvikas RAGAUSKIS yra teisininkas, visuomenininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"