Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaip pasaulis vėl „pamilo“ atominę bombą

 
2017 10 09 10:38

Nobelio premija yra prestižiškiausias pasaulio apdovanojimas, o taip pat ir kontraversiškiausias. Beveik dėl kiekvienos nominacijos nugalėtojo kyla ginčų. Šie metai nėra išimtis. Kritikos sūkuryje ir vėl atsidūrė Nobelio taikos premija.

Šiemet minėtas apdovanojimas buvo paskirtas organizacijai „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (ICAN). Faktiškai, tai yra skirtingas nevyriausybines organizacijas visame pasaulyje vienijanti iniciatyva. ICAN taip pat turi kai kurių garsenybių palaikymą. Tarp šios organizacijos idėjinių rėmėjų, pavyzdžiui, minimas Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Kita vertus, ginčai dėl Nobelio komiteto sprendimo kyla dėl tos priežasties, jog ši organizacija negali pasigirti didesniais pasiekimais. Jos vardas taip pat nėra plačiai žinomas.

Svarbu paminėti ir tai, jog Nobelio taikos premijos favoritais šiemet, pavyzdžiui, buvo laikomi Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas bei ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini. Prognozuota, jog Nobelio komitetas gali įvertinti jų pastangas siekiant susitarimo dėl Irano branduolinės programos apribojimo.

Visa tai parodo, jog branduolinio ginklo (ir jo apribojimo) klausimas vėl įsitvirtino tarptautinėje politikoje. Skirdamas taikos premiją Nobelio komitetas faktiškai reagavo į geopolitinį kontekstą. Būtent jis – kontekstas – šiuo atveju yra itin įdomus.

Pokalbiai apie branduolinį karą primena Šaltojo karo laikotarpį, kai tuometinė Sovietų Sąjunga ir JAV gyveno laikydami pirštą virš vadinamojo „raudonojo mygtuko“. Kita vertus, būtent tuo metu atsirado supratimas, jog branduolinis karas iš esmės yra karas be nugalėtojo. Manoma, kad neišvengiamas abiejų tokio konflikto dalyvių sunaikinimas buvo esminiu saugikliu, kuris vertė minėtas puses ieškoti kitokių kelių spręsti savo idėjinius ir civilizacinius nesutarimus.

Be to, tai, kokios pasekmės slypi branduolinio ginklo panaudojime – daugiau nei akivaizdžiai pademonstravo Hirosimos ir Nagasakio miestų bombardavimas 1945 metais. Šie įvykiai vis dar prisiminami kaip skaudi pamoka žmonijai.

Branduolinis ginklas tapo niūriuoju XX amžiaus simboliu. Jis spėjo įsitvirtinti masinėje kultūroje, tapo įvairių apokaliptinių vizijų pagrindu. Vienas ryškiausių kūrinių, atspindinčių tuometinę dvasią, tapo Stanley Kubricko politinė satyra „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“, į kurią aliuzija yra ir šio teksto pavadinime.

Vėliau atrodė, kad branduolinio karo grėsmė liko istorinėje praeityje kartu su XX amžiumi ir subyrėjusia Sovietų Sąjunga. Tačiau pamirštama istorija turi tendenciją kartotis.

Taigi, istorija savotiškai kartojasi, o tai reiškia, kad mums teks pratintis prie kasdienės „branduolinės retorikos“ bei tikėtis, kad sveikas protas galiausiai nugalės.

Šiandien nerimas dėl branduolinio ginklo panaudojimo pirmiausiai yra susijęs su Šiaurės Korėja. Ši totalitarinė valstybė yra mažai nuspėjama, kas dar labiau stiprina minėtą pavojų. Faktiškai, šiandien pripažįstama, jog Pchenjanas turi branduolinį ginklą (gana ilgai tuo buvo abejojama). Šiaurės Korėjai taip pat pavyko pasiekti rimto proveržio ir raketinėse technologijose – kaip numanoma, ne be pagalbos iš šalies. Kitaip sakant, branduolinis pavojus, kalbant apie Šiaurės Korėja, persikėlė iš teorinio į praktinį lygį.

Žinoma, branduolinio ginklo panaudojimas taptų savižudišku Pchenjano žingsniu. Ne taip seniai tai atvirai patvirtino JAV vadovas Donaldas Trumpas, kuris pareiškė, jog tokiu atveju Šiaurės Korėją „teks sunaikinti“ (https://www.theguardian.com/us-news/2017/sep/19/donald-trump-threatens-totally-destroy-north-korea-un-speech). Tačiau, kaip ir minėta, didžiausia problema šioje situacijoje tampa klausimas apie Šiaurės Korėjos vadovybės adekvatumą.

Ne vien Pchenjanas aktualizuoja branduolinio saugumo temą. Jau ne pirmą dešimtmetį siekiu sukurti savo atominę bombą įtariamas Iranas.

Negalima ignoruoti ir Rusijos pastangų. Dar 2014 metais, paaštrėjus situacijai po Krymo aneksijos, vienas iš žinomiausių moderniosios Rusijos propagandos karių Dmitrijus Kiseliovas priminė savo laidoje, jog Maskva yra vienintelė galia pasaulyje, kuri gali sutrinti JAV į „radioaktyvius pelenus“. Vėliau apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą prabilo ir pats Vladimiras Putinas (http://www.bbc.com/news/world-europe-31899680).

Tokios retorikos sugrįžimas neturėtų pernelyg stebinti. Po agresijos prieš Ukrainą Rusija faktiškai pati pasirinko naujojo Šaltojo karo taktiką. Tačiau paprasti paskaičiavimai ir jėgų palyginimai demonstruoja, jog Kremlius pralaimėtų konvencinį karą su Vakarų pasauliu. Vienintelis jo koziris, kuriuo dar galima bauginti JAV ir NATO, išlieka būtent branduolinis ginklas.

Taigi, istorija savotiškai kartojasi, o tai reiškia, kad mums teks pratintis prie kasdienės „branduolinės retorikos“ bei tikėtis, kad sveikas protas galiausiai nugalės. Tačiau yra vilčių, jog, kaip plačiai žinomame posakyje, šį kartą mes pamatysime farsą, o ne naują tragediją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"