Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaip aš rašiau laišką į Migracijos departamentą

 
2018 02 19 10:20

Po Vasario 16-os dienos norėjau parašyti ką nors šventiško. Valstybingumo šimtmetis – ne šiaip sau sukaktis. Tačiau aplinkybė lėmė, kad šis tekstas bus skirtas kitai temai, nors ji savotiškai liečia ir Lietuvą bei jos valstybingumą.

Prieš pat šventes į mane kreipėsi pažįstama Julija Bašinova. Jis su šeima persikėlė į Lietuvą iš Rusijos prieš kelis metus. Persikėlimo priežastimi tapo, sakykime, stilistiniai nesutarimai su dabartine Rusijos valdžia, o sprendimo katalizatoriumi – Kremliaus įgyvendinta Krymo aneksija ir visi vėlesni įvykiai.

Ką tik atšventusiai savo valstybingumo jubiliejų, mūsų šalis turi galimybę tapti globėja žmonių, bėgančių nuo autoritarizmo, diktato, moralinės ir socialinės nelaisvės.

Kreipėsi ji į mane dėl vienos paprastos priežasties – Lietuvos Migracijos departamentas jau beveik pusmetį neranda laiko išnagrinėti klausimo dėl jos ir jos šeimos narių leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, nors anksčiau šis klausimas buvo išsprendžiamas per du mėnesius. Ankstesnis leidimas gyventi jau pasibaigė, J. Bašinova ir jos šeimos nariai kol kas gyvena Lietuvoje turėdami mūsų šalies nacionalinę vizą, bet ir jos galiojimas eina link pabaigos.

Prispausta aplinkybių J. Bašinova nusprendė kreiptis į savo pažįstamus Lietuvoje ir prašyti, kad kiekvienas iš jų parašytų po laišką, kur galėtų patikinti Departamentą, jog ji ir jos šeima ne šiaip kokie sukčiai, bet žmonės, kurie tikrai sieja savo ateitį su mūsų šalimi, pasirengę čia gyventi ir dirbti jos labui. J. Bašinova tikisi, kad galbūt toks nestandartinis žingsnis padės išspręsti šią keblią situaciją.

Nelabai išmanau atvirų laiškų žanrą, o ir nežinau, ar tai tikrai galima pavadinti atviru laišku, tačiau atsiliepiau į J. Bašinovos prašymą, laišką parašiau, o jo turiniu noriu pasidalinti ir su savo skaitytojais čia ir dabar. Štai tas laiškas:

Su Julija Bašinova susipažinau prieš porą metų, kai ji su šeima tik atvyko į Lietuvą. Buvo aišku, jog jų emigracijos priežastis yra politinė. J. Bašinova su šeima atvažiavo po to, kai Rusijos Federacija įvykdė Krymo užgrobimą. Dariau su ja kelis interviu, kuriuose J. Bašinova patikino, jog po šio įvykio, pažeidusio tarptautinės teisės normas, ji suprato nebegalinti daugiau gyventi Rusijoje. Tai buvo jos tiek politinė, tiek moralinė pozicija.

Emigracija iš Rusijos į demokratines šalis yra svarbus reiškinys. Tai, kad tokie žmonės, kaip J. Bašinova ir jos šeimos nariai nusprendė sieti savo gyvenimą ir ateitį būtent su Lietuva – yra didelis Lietuvos pranašumas. Kuo daugiau tokiu žmonių bus mūsų šalies teritorijoje, tuo juokingiau skambės Kremliaus propagandos argumentai apie „Lietuvos fašistus“ bei kiti naratyvai, naudojami priešiškai informacinei įtakai, nukreiptai prieš mūsų šalį.

Rusijoje J. Bašinova dirbo nepriklausomoje, valdžiai oponuojančioje žiniasklaidos priemonėje Grani.ru. Lietuvoje ji su šeima bandė sąžiningai plėtoti verslą, nesusijusi su žiniasklaida, aktyviai siekė integruotis į mūsų šalies visuomenę.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į faktą, jog Rusijos Federacija pagal tarptautinės organizacijos „Freedom Hous“ klasifikaciją priskiriama prie nelaisvų šalių. Tai reiškia, jog net trumpalaikis sugrįžimas į jos teritoriją asmenų, pasirinkusių emigraciją dėl ideologinių priežasčių, kelia potencialų pavojų jų saugumui ir gerovei.

Tai, kad tokie žmonės, kaip J. Bašinova ir jos šeimos nariai nusprendė sieti savo gyvenimą ir ateitį būtent su Lietuva – yra didelis Lietuvos pranašumas.

Tikiuosi, kad sprendžiant teisės gyventi Lietuvoje suteikimo J. Bašinovai ir jos šeimos nariams klausimą bus atsižvelgta ne vien į įstatymo raidę, bet ir į jo dvasią. Lietuvos Respublikos, kaip laisvos ir demokratinės valstybės, Konstitucijoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Būtent šios vertybės – jų pripažinimas ir puoselėjimas – paskatino J. Bašinovą ir jos šeimą pasirinkti Lietuvą kaip savo naujus namus. Būtų labai apmaudu, jei Lietuva užtrenktų jiems prieš akis duris.

Nelabai ką turiu pridurti prie to, ką surašiau laiške. Skelbiu šį laišką viešai ne tam, kad būtų padarytas koks nors spaudimas Departamentui, tačiau noriu rimtai iškelti klausimą. Mes čia kalbame pirmiausiai ne apie biurokratinės mašinos nerangumą, bet apie gyvų žmonių likimus. Praėjus beveik trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvai esant laisvai ir demokratinei valstybei, ką tik atšventusiai savo valstybingumo jubiliejų, mūsų šalis turi galimybę tapti globėja žmonių, bėgančių nuo autoritarizmo, diktato, moralinės ir socialinės nelaisvės. Šie žmonės nenori iš Lietuvos nieko apart galimybės joje gyventi ir dirbti bei naudotis tomis gėrybėmis, kuriomis naudojasi laisvos visuomenės nariai. Galima sakyti, kad mūsų valstybei tai yra istorinis šansas įsitvirtinti būtent tokioje pozicijoje – tapti laisvo pasaulio flagmanu šioje Europos dalyje. Ar tai nebūtų gera idėja naujam valstybingumo amžiui?

Galiu numanyti, jog J. Bašinovos ir jos šeimos atvejis nėra išskirtinis ar vienetinis. Šiuo tekstu norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitus atvejus. Aš galiu suprasti visas baimes, kurios yra susijusios su atvykėliais, tačiau tarp naujos emigracijos iš Rusijos bangos aš matau labai daug išsilavinusių, absoliučiai adekvačių žmonių, kurie renkasi naujais savo namais Lietuvą ir yra pasirengę besąlygiškai integruotis į mūsų šalies visuomenę. Atstumti tokius žmones būtų tiek netoliaregiška, tiek žiauru, suprantant jų padėtį ir priežastis, kurios paskatino juos palikti savo tėvynę.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"