Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

 
2018 07 28 6:00

Lietuvą apskriejo maloni ir daug kam netikėta žinia: jau du mėnesius į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, negu išvyksta. Tokie duomenys nuteikia optimistiškai dėl visų metų statistikos ir suteikia vilties, kad pagaliau baigiasi katastrofiška visą pasaulį stebinanti emigracija iš Lietuvos. Tiesa, besidomintieji šiuo reiškiniu jau seniai laukė tokio pokyčio ir per daug nesidžiaugia, mat migracijos ir demografijos problemos toli gražu tuo nesibaigia.

Didelė emigracija ir kartu spartus ekonomikos augimas yra gana keistas derinys. Tai išgyveno visa Rytų Europa, tačiau vienoje po kitos šiose šalyse emigraciją pakeitė didėjanti imigracija. Greičiausiai srautai susibalansavo ir netgi tapo teigiami Čekijoje, Slovakijoje, o ilgiausiai problemos užsitęsė Baltijos šalyse ir Rytų Balkanuose. Visgi jau prieš porą metų Estija pranešė apie didesnį atvykusiųjų nei išvykusiųjų skaičių, ir tapo akivaizdu, kad šis procesas kiek vėluodamas pasieks ir Lietuvą bei Latviją.

Estijos tendencijos svarbios Lietuvai, nes tikėtina, kad jos atsikartos ir mūsų šalyje, todėl dėmesio verti keli faktai. Nors ir pastebimas grįžtančių estų gausėjimas, tačiau gerėjančiam išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų balansui gyvybiškai svarbūs ukrainiečiai ir rusai. Be atvykstančių užsieniečių, imigracijos srautai Estijoje būtų nelabai pastebimi. Kita vertus, imigrantai nevyksta gyventi į regionus, o renkasi išimtinai Talino miestą. Trečia, nors dauguma atvykstančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės, bendras gimusių ir mirusių asmenų skaičius šalyje išlieka stipriai neigiamas.

Vyriausybė turi kuklių ketinimų kai ką keisti regionų, demografijos ir migracijos politikoje, tačiau – neesminių.

Lietuvoje galime matyti tą patį. 2017-ųjų duomenys rodo, kad Vilniaus miestas neišlaiko savo gyventojų – net ir iš sostinės emigruojama daugiau, nei grįžtama, bet apskritai miestiečių skaičius auga, nes jį palaiko vidaus ir tarptautiniai atvykėliai. Lietuvoje turime nedaug vietovių, kur gyventojų skaičius auga – Vilnius, dar Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkės bei kurortai. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks, net jeigu imigrantų srautai į Lietuvą smarkiai padidės. Jauni žmonės, išvykę į užsienį iš Kelmės ar Utenos ir nusprendę grįžti Tėvynėn, renkasi Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Regionų degradacijos problema niekur nedings. Gaila, bet net didesni miestai Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė neranda ar nesugeba rasti receptų, kaip tapti patrauklesniems gyventi.

Statistika rodo, kad iš Lietuvos emigruoja jauni ir darbingi žmonės, dažnai – su vaikais. Tai neabejotinai blogina bendrą demografinę būklę. Visuomenei išlaikyti vyresnius ir nedarbingus žmones tampa vis sunkiau. Atvykstantys ar grįžtantys į Lietuvą taip pat yra jauni ir darbingi, tačiau tai iš esmės nekeičia visuomenės struktūros. Šeimos Lietuvoje vaikų turi nedaug, o jaunoji gyventojų karta yra gerokai mažesnė nei karta, kuri jau labai greit išeis į pensiją. Kai kalbame apie didesnę imigraciją, turime galvoje šimtus, gal geriausiu atveju tūkstančius, o kai kalbame apie kartų santykį – tai jau šimtai tūkstančių žmonių. Manyti, kad į Lietuvą per artimiausius metus galėtų imigruoti šimtai tūkstančių ar net 0,5 mln. žmonių yra nei socialiai, nei politiškai nerealu, todėl gimimų ir mirčių, taip pat dirbančių ir nedirbančių asmenų balansas toliau blogės, ir tai ilgus dešimtmečius bus demografinė bomba.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė turi kuklių ketinimų kai ką keisti regionų, demografijos ir migracijos politikoje, tačiau – neesminių. Labai nedaug aukštų valstybės pareigūnų suvokia, kokia didelė Lietuvos problema yra demografija ir migracija. Dar mažiau esama noro tam skirti pastangų ir lėšų. Tai nepopuliari tema, nes „liga“ įsisenėjusi, o vienadieniai sprendimai neduoda greitų ir efektingų rezultatų. Net mano siūlomo Grįžimo įstatymo Seimas ir Vyriausybė nenori priimti dėl primityvių politinių išskaičiavimų, o vietoj to pasiūlė menkavertę strategiją (be atsakingų institucijų, be pareigūnų ir be biudžeto).

Vyriausybei būtina skirti rimtą dėmesį migracijai, o tai bus tik tuomet, kai bus paskirta atsakinga institucija ir deramas finansavimas. Kaip skatiname turizmą ar investicijų pritraukimą, kaip turime tam skirtas institucijas ir finansus, taip rinktis gyvenimą Lietuvoje turime skatinti tuos žmones, kuriuos norime matyti savo šalyje. Bet net ir to nesame politiškai aptarę. Taip pat Lietuvai būtina regionų vystymo strategija – ne popierinė, kaip yra dabar, o su aiškiai apibrėžtais veiksmais, darbo vietų steigimu, valstybės institucijų perkėlimu ir privačių investicijų proveržiu.

Taigi galime džiaugtis, kad siaubingos emigracijos laikai pamažu traukiasi. Lietuva jau pradeda rimtai konkuruoti su Vakarų Europa savo gyvenimo kokybe, tačiau demografijos problemos pačios savaime neišsispręs. Regionai, migracija ir demografija privalo būti įtraukti į Vyriausybės darbotvarkę!

Kęstutis Masiulis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"