Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kad daina būtų skambesnė

 
2014 07 14 6:00

Vėjas išnešiojo po Lietuvą ir pasaulį beveik jubiliejinės Dainų šventės atgarsius. Viskas nurimo: ūkininkai grįžo prie savo agurkų, miestiečiai išsislapstė kopose ir kolektyviniuose soduose, o išeivių vaikaičiai, aplankę savo istorinę Tėvynę, parsivežė namo dalelę Lietuvos.

Dainų šventė įvyko ir galbūt pavyko, tačiau apie tai tesprendžia muzikai, choreografai ir masinių renginių režisieriai. Akivaizdu kitkas – šiais išmaniųjų telefonų ir televizorių laikais tokia šventė vis dar reikalinga. Ir visai nesvarbu, kad jūs ar aš nešokame ir nedainuojame – šventės dvasia vis dar gyva. Ji vis dar sugeba mus vienyti kaip vienos bendruomenės narius.

Šiuolaikiniu Dainų šventės simboliu laisvai galėtų tapti ne vyžotas valstietis su sėtuve, ne nuometuota matrona su kanklėmis, o tradiciniais drabužiais vilkintys vaikučiai, pertraukose tarp repeticijų savo planšetiniuose kompiuteriuose ieškantys „piktų paukščiukų“ ir klegantys visomis lietuvių kalbos tarmėmis.

Gaila tik, kad šiame spalvingame klegesyje negirdėti bene penktadalio Lietuvos piliečių balsų. Kas blogo atsitiktų, jei folkloro dieną Bernardinų sodo scenose pasirodytų ir vienas kitas tautinių mažumų ansamblis? Juk jų yra ir pakankamai profesionalių.

Ar labai įsižeistų senelis Maironis, jei tarp tūkstančių choristų, giedančių „Lietuva brangi“, įsiterptų ir balsai su lenkišku, gudišku ar vokišku akcentu? Ar, šventės organizatorių nuomone, kitų tautų piliečiams Lietuva nebrangi?

Su svetimšaliais kalbėdami apie Lietuvos istoriją beveik niekada nepamirštame pasakyti, kad Lietuvos valstybė visada buvusi tolerantiška, o Vilnius – daugiakultūris miestas. Su neslepiamu pasididžiavimu vežame užsieniečius į Trakus, kur ne tik vedžiojame po atstatytos pilies menes, bet ir patetiškai aiškiname, kokie geri daugelį amžių buvome karaimams.

Tačiau, kai ateina laikas švęsti, užmirštame savo kaimynus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje.

Pastaruoju metu garsiai ir daug kalbama apie tautinių mažumų integraciją. Seime ir Vyriausybėje jau keletą metų tampomas tautinių mažumų įstatymas. Bet valdiškų sprendimų nematyti. O ir jiems atsiradus, dar nežinia kokios kokybės jie bus.

Todėl iniciatyvos turėtume imtis patys ir pirmieji pakviesti kitų tautų bičiulius prie bendro stalo. Tada ir vaišės bus skalsesnės, ir dainos skambės geriau. Juk Dainų šventę organizuoja visos Lietuvos (o ne tik lietuvių) liaudies kultūros centras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"