Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Juliaus Janonio mokyklos tema: atminties politikos teorinis silpnumas

 
2017 11 07 9:04

Kelios mintys trumpam (netiesa – ilgam) susimąstymui apie tai, kodėl ir kaip siūlome keisti mokyklų pavadinimus.

1. Vis kylantys ginčai dėl mokyklų pavadinimų atskleidžia mūsų atminties politikos teorinį silpnumą. Mes net nežinome, kokią reikšmę ir prasmę turi mokykloms (gatvėms, malūnams, oro uostams ir tttttt) duodami vardai. Būtų sau gimnazija Nr. 7, Nr. 11 ar pan. – ir visiems būtų smagu ;) Bet: nomen est omen. Tai suprato jau senovės romėnai, bet galioja ir mums. Vardas mokyklai duodamas ne tiek tam, kad atsiskirtų nuo kitų mokyklų (iš dalies taip yra su gatvėmis), bet tam, kad išreikštų tam tikras vertybes arba mokyklos savitumą. Paprastai sakant – tas vardas yra orientyras. Ir pirmiausia – orientyras, kaip būdavo senovėje sakoma, mokslus einančiai jaunuomenei. Vadinasi: a. asmenys – apie daiktus ar reiškinius būtų atskira kalba – turi būti tikrai žymūs. Iškiliausi vietos ar visos Lietuvos meno, politikos, iš bėdos net sporto žmonės; b. herojai – atidavę savo gyvenimą ar gyvybę už kitus ar valstybę. Abiem atvejais jie neprivalo būti šventieji, bet jų dorybės, ypač pilietinės turi persverti trūkumus. Paprastai sakant – toki žmonės turi būti suvokiami kaip galimas PAVYZDYS mokytojams bei mokiniams.

2. Paimkim aktualų konkretų atvejį – diskusija dėl Šiaulių Juliaus Janonio vardo mokyklos pavadinimo:

a. Janonis buvo menkas, trečia/ketvirtaeilis poetas. Daug menkesnis net už iš Naisių kilusį Zigmą Gėlę ar net Edmundą Seponaitį. Taip, jis parašė kelis įsimenančius eilėraščius („Kur pažvelgsi – visur balta, gal ir saulei kartais šalta…“), bet jis nėra poetas, studijuojamas mokykloje šalia Maironio.

b. Deja, bet buvo jis marksistas eseras („aušrininkas“), o paskui ir bolševikas. Net pareigas bolševikų partijoje turėjo. Literatūros istorikas Virgis Gasiliūnas depresijos ištikto vaikino pasiaiškinimą, kodėl žudosi, skirtą raudonajam išdavikui Aleksai Angariečiui laiko atsižadėjimu nuo bolševizmo: „kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo ir savo mirties šeimininkas ir todėl, sveikatai nebeleidžiant tinkamai gyventi, nenoriu būti niekam sunkenybė ir išbraukiu save iš gyvenančių tarpo“. Ne, jis nė trumpam nedvejoja Markso-Lenino-Trockio idėjų teisingumu. Jis bijo tapti „sunkenybe“, suprask, ir revoliucinės kovos draugams. O egzistencialistas buvo ir Sartre – tai netrukdė jam garbinti Mao.

c. Janonis išsiskiria savo naivoku eilėraščiu, teisinančiu savižudybę; pastarąja apskritai įsirėžė į kultūros atmintį kaip „romantiška“ figūra. Jūs rimtai – adoruoti ir romantizuoti savižudį šiandienėje Lietuvoje? Vadinti jo vardu mokyklą ir sakyti, jog čia viskas OK – romantiška, patetiška, tauru ir estetiška? Tipo: parašyk pora eilėraščių ir pasidaryk galą?

d. Janonį „išrado“, kaip dabar madinga sakyti kultūros tyrimuose ('The Invention of Julius Janonis' – puiki tema diseratcijai) sovietų okupantai, kuriems reikėjo legitimuoti savo ideologinius tikslus. Reikėjo įrodyti, kad lietuvių kūrėjai nuo senovės buvo marksistai, svajoję apie proletariato diktatūrą ir amžiną ryšį su didžiąja rusų tauta. Jei ne okupantų pastangos, jo vardą žinotų keli neįtikėtini eruditai.

3. Janonio vardo gynėjai sako – nežinome kaip ten būtų buvę, jis gal būtų grįžęs į Lietuvą ir tapęs iškiliu poetu, lygiu Salomėjai Nėriai. Pridurkime – gal kaip Nėris būtų nukeliavęs parvežti Lietuvai Stalino saulės, o veikiausiai – būtų buvęs gan anksti sušaudytas per Rusijos bolševikų vidaus kovas, kaip ir ne vienas jo bendramintis ir bendražygis. Taip, jo gyvenimas – tai neįvykęs, neišsiskleidęs gyvenimas. Bet tai nėra pagrindas būti pavyzdžiu šimtams moksleivių.

P.S. Manau kad konkretus sprendimas turi būti priimtas Šiaulių mieste, nesu šiaulietis jokia prasme, todėl po peticija keisti mokyklos vardą nepasirašiau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"