Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Jerzy Giedroycą prisimenant

 
2015 09 12 6:00

Jurgis Giedraitis – pajuokaudavome šnekėdamiesi apie amžinus lietuvių ir lenkų reikalus bei šį prakilnų lenką. (O, kad visi tokie būtų!) Nė minties nekildavo, jog išgirdęs jis pats jaustųsi nepatenkintas. Žinojom, kad laiko save (ir) lietuviu. Galų gale kultūros žmonės turi humoro jausmą.

Jerzy Giedroycas mirė prieš 15 metų sulaukęs 94-erių. Vienu svarbiausių gyvenimo tikslų laikė lenkų santarvę ir tarpusavio supratimą su šiauriniais bei rytiniais kaimynais – lietuviais, gudais, ukrainiečiais. Kažkas tai pavadino gediminaitiškąja Lenkijos politine kryptimi. Jo paties ir jo įsteigtų institucijų Paryžiuje veikla (Literatūros institutas – Lenkų biblioteka, žurnalas „Kultūra“) darė įtaką atgimstančios Lenkijos politikai, prisidėjo, kad nei prieškario endekizmai su lenkų viršenybės ideologija, nei sovietų skaldomosios intrigos nepridarytų labai didelės žalos.

J. Giedroycas džiaugėsi Lietuvos atgimimu ir išsilaisvinimu, jautėsi tartum jo dalimi. Ir save suvokė ne vien kaip genetinę gediminaičių tradicijos atšaką. Apie pokalbius su juo – kitą kartą. O štai aptikau jo dovanotą leidinį apie „Kultūros“ keturiasdešimtmetį su iškalbinga dedikacija, kurią pridedu:

Panu Prezydentowi V. Landsbergisowi z prawdziwym podziwem dla Jego walki o niepodleglosc Litwy ktora tez jest moją ojczyzną. (Ponui Prezidentui V. Landsbergiui su tikra nuostaba jo kova už Lietuvos, kuri yra ir mano tėvynė, nepriklausomybę).

Po J. Giedroyco mirties jo skelbta draugystės ir paramos gediminaičių tautoms linija pradėta pulti, keisti kitomis draugystėmis („Piastų“ linija – Vokietija), net priešiškumu Lietuvai, tačiau anas dešimtmečių įnašas nežūsta ir, viliuosi, vėl stiprės.

Asmeninio archyvo nuotrauka
Asmeninio archyvo nuotrauka

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"