Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Islamistai Europoje ir „Rusijos meka“

 
2017 08 22 6:00

Praėjusią savaitę pasaulį sukrėtė žinia apie dar vieną „Islamo valstybės“ šalininkų įvykdytą teroro aktą Europoje. Šįkart – Ispanijoje, turistų pamėgtoje Barselonoje. Tomis pačiomis dienomis nuskambėjo Sevastopolyje išsakyti Rusijos prezidento žodžiai apie Rusijos meką, o jie neša ne mažesnį sprogstamą užtaisą nei islamistų veikla.

„Islamo valstybės“ šalininkai pastaruoju metu vis dažniau pereina nuo tradicinių teroro ginklų – sprogstamųjų užtaisų ir automatų kulkų – prie automobilių. Šią priemonę savo šalininkams pataria naudoti ir „Islamo valstybės“ ideologai, suvokdami, kad tokio pobūdžio teroro aktus Vakarų šalių specialiosioms tarnyboms užkardyti yra labai sunku, o jų rezonansas yra ne mažesnis nei sprogimų ir kulkų.

Po tokių viešai per interneto tinklus išsakytų „rekomendacijų“ mašinos jau traiškė žmones Nicoje, Berlyne, Londone, Stokholme, o dabar – Barselonoje. Vakarų pasauliui taip aiškiai leidžiama suprasti – jūs nebūsite saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje.

Teroro aktai „Islamo valstybės“ ideologams yra ne tikslas, o tik priemonė vykdyti savo veiklą, mobilizuojant šalininkus, nes jie neturi tradicinėms valstybėms būdingų atributų, įskaitant viešus valstybės vadovų vizitus ir per juos sakomas kalbas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę lankėsi Kryme. Prie tokio pobūdžio vizitų jau imame priprasti ne mažiau nei prie islamistų veiksmų Europoje.

Tokie vizitai rodo, kaip galima išsprogdinti tarptautinę teisę, traiškyti kitų šalių teritorinį vientisumą. O sprogdinami ar traiškomi žmonės, kurių gyvybė – niekas, byloja apie didesnį tikslą. Pavyzdžiui, apie islamo kalifatą Europoje. Bet kraujas liejamas ir dėl „putinistų“ mistinės idėjos: Donbasas – šventos Rusijos žemė.

Kaskart, kai Europoje įvyksta koks nors islamistų teroro aktas, ypač prieš kokius nors svarbius įvykius vienoje ar kitoje Senojo žemyno šalyje, nedrąsiai kyla svarstymų apie galimus Maskvos ryšius su islamistais, kurių gretose yra ir išeivių iš Šiaurės Kaukazo ir Šiaurės Afrikos. Ten dar sovietmečiu Kremlius turėjo įtaką. Bet ieškoti tų galimų sąsajų įrodymų vengiama, todėl viskas baigiasi tik kalbomis.

Ir dabar galima tik svarstyti, kodėl islamistai kaip taikinį pasirinko Kataloniją, kuri spalio 1 dieną spręs dėl pasitraukimo iš Ispanijos, o tai gali sukelti grandininę reakciją, skatinančią kitų Europos šalių skilimą ir Vakarų silpnėjimą. To Maskva ir siekia. Kita vertus, „Islamo valstybės“ organizuojami teroro aktai jau vyksta ir Rusijoje. Tai turėtų labai aiškiai visiems parodyti, kaip pavojinga bandyti manipuliuoti islamistais.

Yra raginančiųjų neieškoti sąsajų ir panašumų tarp V. Putino politikos ir islamistų. Džihadistai savo politikai įgyvendinti naudoja teroro aktus, t. y. mirtininkus su sprogstamaisiais užtaisais, o Kremlius esą – tik propagandą. Bet propaganda žmonių protus jaukia ir „Islamo valstybė“. Kuo skiriasi jų kalbomis įtikintų islamistų šūviai Europoje nuo to, ką daro Kremliaus žodžių paveikti bei pasiųsti ginkluoti žmonės Donbase, – neaišku.

Prie Kremliaus ir „Islamo valstybės“ politikos panašumų reikia pridėti istorinės skriaudos elementą.

Prie Kremliaus ir „Islamo valstybės“ politikos panašumų reikia pridėti istorinės skriaudos elementą. Jei kadaise dėl išorės jėgų buvo prarastos teritorijos, jas norima susigrąžinti. Eliminuoti istorinę skriaudą yra svarbiau nei kitų šalių teritorinis vientisumas. Kremliaus didžiausias smūgis dėl to teko Ukrainai, islamistų – Sirijai ir Irakui.

Praėjusią savaitę V. Putinas išplėtojo mintį, kodėl Krymas jam ideologiškai svarbus. Jis aiškino, kad Rusijos valstybės ištakos yra ne Maskvoje, ne Didžiajame Naugarde, bet Chersonese, istorinėje gyvenvietėje prie pat Sevastopolio. Kaip čia neprisiminsi, kad ir Sirijoje esanti Raka, senoji kalifų sostinė, panašiai svarbi „Islamo valstybės“ ideologams.

Viešėdamas Sevastopolyje V. Putinas dar paskelbė, kad Chersonesas – tai Rusijos meka, kur prasidėjo Rusijos, kaip centralizuotos valstybės, kūrimas, todėl jis įsteigs čia mokslinį-dvasinį centrą. Nežinia, kas tai buvo: nuo ilgo vadovavimo šaliai ir konfrontacijos su civilizuotu pasauliu pavargusio asmens nusikalbėjimas ar reveransas gausiai Rusijos musulmonų bendrijai. Faktas tas, kad jis prabilo kalba tų, kurie, kaip ir jis pats, įstrigo istorijoje kažkur tarp viduramžių ir naujųjų amžių.

V. Putino „įstrigimą laike“ rodo ir tai, kad jis savo šalį XXI amžiuje bando valdyti siekdamas įgyvendinti „eurazijinę politiką“, remdamasis XX amžiaus pradžios ideologais, pabrėžiančiais Rusijos imperijos svarbą ir neigiančiais kaimynių šalių teisę būti. Todėl tokios senos koncepcijos kaip Maskva –Trečioji Roma tampa jo politikos dalimi.

To aidą girdime ir kintant Kremliaus požiūriui į Molotovo-Ribentropo paktą bei Baltijos šalių nepriklausomybę, kai imama aiškinti, kad prieš tai buvo 1918 metų Bresto sutartis – istorinė skriauda Rusijai. Esą tik dėl šios skriaudos atsirado Baltijos šalys ir Ukraina. Tačiau pamirštama 1920 metų sutartys, kuriomis Rusija pripažino ir Baltijos šalių teisę egzistuoti, ir Molotovo-Ribentropo paktą, nulėmusį sovietų okupaciją.

Tai reikia nuolat priminti parodant, kad mūsų šalyje nepriimtinos nei bolševikų Rusijos, nei Maskvos-Trečiosios Romos ar Rusijos mekos idėjos ir jų kūrėjai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"