Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Išeitis iš užburto rato

 
2017 08 21 15:47

Dabar daug kalbama apie tai, kad reikia skatinti inovacijas, kurti sudėtingesnes prekes ir uždirbti daugiau pinigų. Pinigų uždirbama daugiau, bet labai kukliai, realus darbo užmokestis per metus augo 7 proc., o palyginus 2017 m. ketvirtį su 2016 m. paskutiniu ketvirčiu realaus gyventojų pajamų augimas visai sustojo.

Kainos – atvirkščiai, turi tendenciją augti sparčiau. Kovo mėnesį kainų augimas palyginus su praėjusiais metais buvo 3 proc., o jau liepos mėnesį palyginus su praėjusių metų liepa vartotojų kainos padidėjo 4,1 proc. Nors kalbama, kad didžiausią įtaką kainų augimui turėjo akcizų alkoholiui padidinimas, bet brango daugelis pagrindinių prekių ir paslaugų.

Todėl realių pajamų didinimas seniai jau turėjo tapti ekonomikos politikos prioritetu. Juolab, kad kainų didėjimas ne visada reiškia, jog padidėjo išlaidos toms prekėms pagaminti ar kad „sukti“ verslininkai apgaudinėja žmonės. Dažnai, tai reiškia, kad yra neišnaudotos galimybės plėsti gamybą ir daugiau uždirbti.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos realus euro kursas didėjo, tai yra Baltijos šalių prekės pasidarė mažiau konkurencingos eksporto rinkose, nors eksportas augo, pajamos nelabai didėjo.

Paprastas pavyzdys, oro pervežimo paslaugos, kurių kainos palyginus su praėjusių metų liepa padidėjo net 25 proc. Akivaizdu, kad čia paklausa gerokai viršija paslaugų pasiūlą. Kodėl numatant būsimų metų darbus tai nebuvo įvertinta ir nebuvo sudarytos sutartys su kitomis oro bendrovėmis, kad ir dabar sunkumus patiriančia vidutinės klasės Vokietijos oro bendrove „AirBerlin“, siekiant užtikrinti gerą Kauno ar Klaipėdos susisiekimą su Vokietija, vienu iš pagrindiniu mūsų prekybos partnerių, arba su Ispanija, Italija, Prancūzija, Čekija, Vengrija, į kurias eksportuojame labai mažai. Juk dažnai valstybių pramoniniai centrai būna ne sostinės, o kiti miestai.

Bet šalies ekonomikos raidos strategija kuriama nelabai besidominčių ekonomika žmonių, nes daugiausia dėmesio skiriama viešiesiems ryšiams. Galima tuo įsitikinti pažiūrėjus į valstybinių įstaigų internetines svetaines. Jose galima sužinoti, su kuo buvo susitikę ar kur buvo nuvykę jų vadovai, pagyras apie savo nuveiktus darbus, daug, daug nuotraukų, bet informacijos apie Lietuvos galimybes reikėtų ilgai ieškoti.

Gerai, kad šalies ūkio analizę atlieka Europos Sąjungos ekonominiai centrai. Neseniai paskelbti euro zonos šalių realios euro vertės savo prekybos partnerių atžvilgiu rodikliai atskleidė rimtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos problemą.

Daugumos euro zonos šalių, net Graikijos, reali euro vertė pagrindinių tų šalių prekybos partnerių atžvilgiu mažėjo ir įmonėms buvo lengviau konkuruoti su jų eksporto šalių įmonėmis. Estijos, Latvijos ir Lietuvos realus euro kursas didėjo, tai yra Baltijos šalių prekės pasidarė mažiau konkurencingos eksporto rinkose, nors eksportas augo, pajamos nelabai didėjo. O kai nepavyksta uždirbti pinigų iš eksporto, paprastai stengiamasi brangiau parduoti prekes namuose.

Kodėl taip atsitiko, atsakymas gan paprastas: viena pagrindinių Baltijos prekybos partnerių išlieka Rusija (14 proc. viso eksporto), o Rusijos centrinis bankas rublio vertę euro ir dolerio atžvilgiu mažino. Tad Rusijos eksportas pigo, o Estijos, Latvijos ir Lietuvos prekės Rusijoje brango.

Lietuvai nepalankias prekių eksporto sąlygas sudarė ir tai, kad aktyviai yra prekiaujama su Lenkija (9 proc. eksporto), kuri irgi palaiko mažą savo valiutos kursą bei Baltarusija ir Ukraina (6 proc. eksporto), kurių pinigų vertė slenka žemyn.

Jei sakyti tiesiai šviesiai, tai kaimynų problemos per valiutos kursą persikelia ant Lietuvos pečių. Kita vertus, kiekviena valstybė rūpinasi savimi, tad Lietuvos banko ir Vyriausybės reikalas žiūrėti, kad mūsų valstybė išliktų konkurencinga tarptautinėse rinkose.

Klausimas, ar jie žiūri? Seniai jau kalbama apie eksporto krypčių keitimą, sudarymą galimybių aktyviau prekiauti su kitomis, ypač Azijos šalimis. Bet kol kas akivaizdžiai yra pagyvėję ryšiai su Kinija, nors reikia nepamiršti, kad ir Kinijos valiutos kursas yra reguliuojamas, ginčų kyla dėl intelektinės nuosavybės teisių ir investicijų tiek su ES, tiek su JAV.

Nuvažiavusi į Indoneziją prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė ES knygą apie Jungtines Tautas, kaip sakoma – kas kam rūpi. ES yra pasirašiusi arba ruošiasi pasirašyti didelės apimties prekybos susitarimus su Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija, tikrai buvo ir yra galimybė Lietuvai pasinaudoti tų sutarčių nuostatomis aktyvesniems prekybos ryšiams plėtoti. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministro prioritetas – rūpintis Ukrainos reikalais.

Kol Lietuvoje vyksta ginčiai, kokį PVM tarifą palikti šildymui, tarptautinė prekyba nuvažiuoja kitu traukiniu.

Remiantis pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, komercinės paslaugos – vienos iš sparčiausiai augančių pasaulyje veiklos sričių – per dešimt metų padidėjo 64 procentus. Šios paslaugos yra tampriai susijusios su naujomis technologijomis. Internetinė prekyba sparčiai auga, taip pat auga ir ją lydinčios paslaugos. Lietuva turi visą infrastruktūrą prekių judėjimo logistikai, bet traukiniai nevažiuoja ir tik dėl atostogų bei emigrantų lėktuvai skraido į Europą.

Kol Lietuvoje vyksta ginčiai, kokį PVM tarifą palikti šildymui, tarptautinė prekyba nuvažiuoja kitu traukiniu.

Finansinės technologijos, apie kurias taip mėgstama „komunikuoti“, atrodytų irgi stumiamos į uždarą ratą, nes Vilniaus vertybinių popierių birža virsta apskaitos centru.

Investuotojai į naujas technologijas tiesiog neturi galimybių investuoti Lietuvoje. Startuoliai yra darbo pradžia, po to reikia investuoti ir plėtoti sėkmingą idėją. Artimiausios vietos tai padaryti yra Helsinkis, Stokholmas, Kopenhaga – jų vertybinių popierių biržos („Nasdaq Nordic“) sudarė tas pačias sąlygas investuoti į smulkų ir vidutinį verslą, kaip ir Londono birža. Mūsų gana jauni ministrai tuo metu kelias savaites ramiai atostogavo. Tiesa, D. Grybauskaitė neatostogavo – filmavosi televizijos laidoje apie save, stebėjo jai ir jos svečiams rengiamus karinius paradus.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"