Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Įdomus klausimas: kam švęsti Lietuvos 100-metį

 
2018 01 30 6:00

Artėjant vasario 16 dienai, kai visoje šalyje bus minimas 100 metų Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejus, šia tema padaugėjo vaizdinės agitacijos. Viena jų – plakatais siekiama paaiškinti, kodėl reikia švęsti Vasario 16-ąją. Iš plakatų į mus žvelgia įvairūs žmonės. Vieni – labiau žinomi, kiti – galbūt mažiau, bet kiekvienas jų bando pasakyti, kodėl švęs Vasario 16-ąją.

Įdomu tai, kad tokia agitacija Lietuvoje iki šiol nesukėlė jokių diskusijų. Valstybėje, kurioje stiprus pilietinis ir patriotinis auklėjimas, kurioje mokykla tinkamai atlieka savo funkciją, o tėvai, artima aplinka, žiniasklaida ją praplečia ir papildo, nekyla klausimas, kodėl yra svarbi Nepriklausomybės diena. Kitose šalyse, kai minima jų valstybės diena, panašaus pobūdžio akcijų neteko matyti.

Todėl vajus užkloti Lietuvą jūra plakatų, kuriais paaiškinama, kam reikia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, turėtų būti suvokiamas kaip aliarmo mūsų valstybei skambutis. Žinoma, jei šis projektas įgyvendinamas gavus, pavyzdžiui, kokius nors patikimus sociologinius duomenis, kad Lietuvos gyventojams vasario 16-oji yra nesvarbi data.

Kita vertus, paskaitinėjus kai kurias tuose plakatuose pateikiamas mintis, kyla klausimas, ar kartais savo galvose nesuplakame suvokimo, ką davė Lietuvai ir kiekvienam mūsų dvi valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dienos: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Visai nekeista, kad jos mūsų sąmonėje gali persipinti. Per daugiau kaip 25 nepriklausomos valstybės egzistavimo metus taip ir nepabandyta aiškiau diferencijuoti šių datų svarbos. Aišku tik tiek, kad oficialios valdžios lygiu Vasario 16-ąją vainikai ir gėlės Vilniuje vežami į Rasų kapines, prieš tai dar kartą atlikus kosmetinį Jono Basanavičiaus ar Vileišių kapų patvarkymą, o Kovo 11-ąją – prie Kovo 11-osios akto signatarų kapų. Kitų renginių programa panaši viena į kitą. Bent jau šiais metais, minint Vasario 16-osios akto paskelbimo šimtmetį, tą dviejų dienų diferenciaciją buvo galima atlikti istorikų, kitų sričių specialistų pastangomis, bet agitacija, kaip dabar aiškėja, viską tik dar labiau supainioja.

Visų pirma, keista, kad pritarėme formuluotei (ir ją plačiai skelbiame), jog minėsime Lietuvos 100 metų jubiliejų. Juk Vasario 16-osios akte kalbama ne apie mūsų valstybės sukūrimą, o apie atkūrimą. Ir neatsitiktinai. Gal laikas atsipeikėti? Dėl tokios traktuotės tampa nebeaišku, kodėl liepos 6-ąją minime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną ir kieno valstybė buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Ar tai ne mūsų valstybės pradžia, kaip iki šiol tvirtino tik baltarusių istorikai?

Antra, ar tikrai Vasario 16-osios akto signatarams privalome būti dėkingi (taip teigia į mus iš minėtų plakatų žvelgiantys kai kurie asmenys), kad galime laisvai keliauti po pasaulį, plačiai dalytis muzika, reikšti kokias tik norime mintis? Ar tikrai turėtume tokią teisę, jei prieš 30 metų nebūtų atsiradęs Sąjūdis, kurio iniciatyva 1990 metų kovo 11 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas?

Esame labai dėkingi Vasario 16-osios akto signatarams už jų siekį, deklaruotą ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte (atstatyti demokratiniais pamatais sutvarkytą valstybę). Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuva, susidūrusi su dideliais išorės ir vidaus iššūkiais, paskutiniais nepriklausomo egzistavimo dešimtmečiais jau nebebuvo tokia demokratinė šalis (kaip ir kai kurios kitos regiono valstybės), ir tai, manyčiau, tapo greičiau jos silpnumo, o ne stiprybės veiksniu, kai atplūdo raudonasis tvanas iš Rytų.

Priežastis, kodėl taip nutiko Lietuvoje ir kodėl nesuveikė tautos savisaugos instinktas, turime gerai suvokti bent dabar, kai vėl susiduriame su dideliais iššūkiais iš Rytų, o per kai kurias Europos pokomunistines šalis jau ima ristis autoritarizmo elementų nestokojančio vienvaldžio siekio banga. Deja, tų valstybių gyventojai šito nepastebi, nes viskas apkaišoma patriotizmo retorika.

Tą dviejų dienų diferenciaciją buvo galima atlikti istorikų, kitų sričių specialistų pastangomis.

Vis dėlto demokratinio valdymo Lietuvoje po 1918 metų vasario 16-osios būta beveik dešimt metų. Taip pat – labai efektyvios švietimo, kultūros politikos. Šių dienų Lietuvai jos būtų galima pasimokyti. Visa tai suformavo keletą ateities kartų, kurios gyveno siekiu dar kartą atkurti Lietuvos valstybę. Net paprastų žmonių sąmonėje atsirado visiškai kitoks mąstymas – suvokti valstybingumą savo krašto praeityje. Juk daugelis Sovietų Sąjungos respublikų jo neturėjo.

Didelė takoskyra dėl požiūrio į šalis, kurios tarpukariu keletą dešimtmečių puoselėjo valstybingumą, išliko ir užsienyje. Štai kodėl mūsų tarptautinė padėtis buvo ir tebėra kitokia nei, pavyzdžiui, Gruzijos ar Ukrainos. Jos XX amžiaus pradžioje vos keletą metų turėjo savo valstybę. Trims Baltijos šalims tai sudarė galimybę atsidurti visai kitokioje padėtyje politinės raidos požiūriu ir užsitikrinti saugumą. Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o Gruzijai ir Ukrainai viso to dar reikia siekti.

Už tai irgi esame dėkingi Vasario 16-osios akto signatarams, nors jie, rašydami šį dokumentą, apie tai, matyt, negalvojo. Tačiau J. Basanavičius paskelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė su ilgaamže sostine Vilniumi, o tai – sąmoningas ir šiandien labai svarbus žingsnis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"