Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Į ką panašus pabėgėlis – senelį ar mamą?

 
2018 04 18 6:00

Įsivaizduokite, kad rytoj uždarome „Sodrą“ ir Valstybinę ligonių kasą. Tiesiog uždarome. Mainais už tai nebereikia mokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Sutiktumėte?

Pagal „Sodros“ statistiką kontrabandininkai patenka į lentynėlę „ekonomiškai neaktyvūs“. Negali būti nieko toliau nuo tiesos – tai vieni aktyviausių žmonių.

Pažįstu keletą laimingųjų, kuriems darbdaviai ne tik gerą atlyginimą moka, bet ir sveikatą papildomai draudžia. Maža to, kad tai sveikatai, neduokdie, kas nors nenutiktų, dar skiria tūkstantį kitą eurų medicininėms paslaugoms. Šie „vargšai“ dėl to dažnai net patiria stresą – kaip sveikam trisdešimtmečiui išleisti tiek pinigų? Bet net ir tokiems žmonėms, jei jie turi tėvus pensininkus, mano idėja, ko gero, nepatiktų.

Šiuolaikinių valstybių vienas pagrindinių elementų – vadinamoji gerovės valstybė, o jos esminė dalis – socialinė apsauga, o šios pagrindinė ir brangiausia dalis – pensijos. Pensijos yra labai įdomus dalykas, nes jos Lietuvoje priklauso nuo darbo stažo ir pajamų, gautų dirbant. Pensijos Lietuvoje yra mažos, daugelio ekonomistų nuomone, tokios mažos, jog darbuotojams atrodo, kad labiau apsimoka nedalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Galite ir jūs nedalyvauti – tereikia imti atlyginimą vokeliuose.

Socialinė apsauga ir pensijos vadinamos vienomis pagrindinių socialinės nelygybės mažinimo priemonių. Lietuvoje dirbantys žmonės (kartu ir mokesčių mokėtojai) sudaro tik kiek daugiau nei 40 proc. visų gyventojų. Kiti yra dirbančiųjų vaikai, tėvai, esama nemažai namų šeimininkų ar šeimininkių, dar yra bedarbių, dėl ligos ar traumos nedarbingų asmenų ar tiesiog geriančiųjų. Žinoma, nepamirškime dar vienos veiklos kategorijos – nusikalstamumo. Pasienio rajonuose tai daugiausia kontrabandininkai, miestuose – vagys ir narkotikų prekeiviai. Pagal „Sodros“ statistiką kontrabandininkai patenka į lentynėlę „ekonomiškai neaktyvūs“. Negali būti nieko toliau nuo tiesos – tai vieni aktyviausių žmonių. Pensininkai ir kontrabandininkai gadina Lietuvos statistiką pagal GINI koeficientą. Vienų pensijos yra tokios mažos, kad, palyginti net su gaunančiaisiais minimalią algą, jie yra skurdžiai. Kiti apskritai esą nieko neuždirba, bet tai – netiesa. Tačiau kai mus aplenkia Bulgarija, susirūpinti vis tiek verta, galbūt – net pagalvoti apie kokius nors pokyčius.

Keisti socialinės apsaugos sistemą yra labai sudėtinga. Šios sistemos pokyčiai paveikia visuomenės mases. O kai masės nepatenkintos, prasideda žaidimai su ugnimi. Politikai tai puikiai žino ir renkasi išlaikyti status quo. Bet kartais toje sistemoje kyla iššūkių, kurių esama sąranga yra tiesiog nepajėgi įveikti. Ir kalbu čia ne apie senelius, kurie turi išsiversti su pora šimtų eurų ir niekada nepamatys Turkijos paplūdimių. Kalbu apie atviras sienas ir globalizaciją.

Socialinės apsaugos susiejimas su darbu veikia tol, kol visi dirba esant uždaroms sienoms, kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Pagal šią sistemą apsimoka dirbti ilgai. Tie, kurie yra gimę Lietuvoje, taip ir daro, nes nelabai kur dėsiesi. Bet kaip yra su tais, kurie gimė ne Lietuvoje? Atsakymas į šį klausimą – niekaip: jokio socialinio saugumo. Kai kurie užsieniečiai atvyksta dirbti į Lietuvą trumpai (komandiruotei), kiti yra siunčiami į vietas, kuriose dalį darbo laiko atima apmąstymai, kaip išleisti tūkstantį eurų medicininėms paslaugoms. Tokiems žmonėms nelabai rūpi klausimai apie socialinę apsaugą. Bet vienai kategorijai žmonių šie klausimai yra labai aktualūs. Tai – pabėgėliai. Prisimenate, prieš pustrečių metų pasižadėjome perkelti į Lietuvą daugiau kaip tūkstantį jų.

Pabėgėliai čia atvyksta nedirbę nė dienos, nemokėdami kalbos ir, ko gero, neturėdami informacinių technologijų ir skandinavų kalbų žinių – to, kas atveria Vilniaus centre įsikūrusių darboviečių duris. Lietuvos socialinės apsaugos sistema tokių žmonių visiškai negeba integruoti, nes jei siūlysime pabėgėliui kokių nors priedų, kils klausimas, kodėl jų pirmiausia neduoti tam seneliui, kuris nematė Turkijos paplūdimių.

Tai, kad pabėgėliai pasprunka iš Lietuvos, galbūt rodo konceptualią socialinės apsaugos sistemos spragą.

Ir tai būtų visiškai netinkamas klausimas! Kai galvojame apie numanomą pabėgėlį, bandykime jį lyginti su vieniša motina, kuri galbūt neturi profesinės kvalifikacijos ir laiko jai įgyti. Ar jos padėtis, Lietuvos socialinės apsaugos sistemos akimis, nėra identiška pabėgėlio situacijai?

Tai, kad pabėgėliai pasprunka iš Lietuvos, galbūt rodo konceptualią socialinės apsaugos sistemos spragą. Kai galvojame apie tai, kam skirta socialinė apsauga, galvojame apie darbą, bet labai keistai. Galvojame apie buvusį, o ne apie būsimą darbą. Lietuvoje sistema reikalauja nusipelnyti apsaugos pagal principą „pirma atidirbk, tada išmokėsim“.

Bet globalizacijos sąlygomis socialinę apsaugą galbūt geriau kurti kaip investicijų modelį: „Išmokėsim, bet tam, kad ateityje atidirbtum.“ Ir tai nėra socialinė apsauga už gražias akis. Jei žvelgtume į socialinę apsaugą kaip į investiciją, tai ir verslo planą tai investicijai reiktų rengti, įvertinti riziką bei grąžą. Ir galbūt ne pinigų skirtumas yra esminis tarp mūsų ir Vakarų Europos, o konceptualus socialinės apsaugos paskirties suvokimo skirtumas.

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"