Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Gniaužtai stiprės?

 
2018 08 29 6:00

JAV Valstybės departamentas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai paketą. „Nekyla jokių abejonių, kad šios sankcijos – ne paskutinės“, – teigė žinomas Kremliaus politologas, strategas ir analitikas Fiodoras Lukjanovas, kuris šiuo metu formaliai yra žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ vyriausiasis redaktorius.

JAV Valstybės departamentas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai paketą. „Nekyla jokių abejonių, kad šios sankcijos – ne paskutinės“, – teigė žinomas Kremliaus politologas, strategas ir analitikas Fiodoras Lukjanovas, kuris šiuo metu formaliai yra žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ vyriausiasis redaktorius.

Prieš tai rugpjūčio viduryje JAV Kongreso tinklalapyje buvo paskelbtas grupės senatorių – tiek respublikonų, tiek demokratų – parengtas įstatymo projektas ilgu pavadinimu, tačiau turintis ir trumpesnę pavadinimo versiją, pavadintą Amerikos saugumo gynimo nuo Kremliaus agresijos įstatymu.

Vargu ar sankcijos, kad ir kokios žiaurios jos būtų, paveiks Kremliaus vyrukų mąstymą ir elgesį.

Kol kas neaišku, kada projektas bus svarstomas, o dar labiau neaišku, kokį pavidalą įstatymas įgaus, jei bus priimtas. Įstatymo projektas dabar įdomus tuo, kad rodo nuoseklią Amerikos parlamento narių požiūrių į Rusiją bei jos veiksmus raidą – sankcijas šiai šaliai siekiama tik stiprinti.

Jei šis įstatymas bus priimtas, po 180 dienų Amerikos prezidentas privalės įvesti sankcijas ne tik politiniams veikėjams ir oligarchams, kurie dalyvauja neteisėtuose ir korupciniuose veiksmuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavedimu, bet ir jų šeimų nariams. Atskiru skyriumi įstatymas įpareigotų Nacionalinės žvalgybos agentūros vadovą pateikti Kongresui ataskaitą apie asmeninius V. Putino turtus – nekilnojamąjį turtą, investicijas, sąskaitas bankuose ir t. t., taip pat pateikti sąrašą užsienio politinių veikėjų, artimai susijusių su V. Putinu.

Projekte ypač griežtinamos sankcijos energetiniams projektams Rusijoje. Vakarų pasaulio ūkio ir finansiniai subjektai galėtų dalyvauti tik tokiuose projektuose, kurie neviršija 250 mln. dolerių. Už dalyvavimą didesniuose projektuose jiems būtų taikomos JAV sankcijos. Beveik visi komentatoriai pažymi, kad jei ši nuostata virstų įstatymu, dujotiekis „Šiaurės srautas-2“ būtų pasmerktas.

Būtų visiškai uždrausta tiekti prekes, paslaugas, technologijas, kurios reikalingos naftos gavybai ir naftos produktų gamybai Rusijoje. Tai būtų žiaurus smūgis rusiškam naftos verslui.

Kitas smūgis būtų finansinis – JAV piliečiams būtų uždrausta dalyvauti veikloje, susijusioje su Rusijos valstybine skola, t. y. pirkti obligacijas, išleistas Rusijos iždo, centrinio banko ir nacionalinės gerovės fondo. Manoma, kad amerikiečiai yra nemažai investavę į rusiškas obligacijas. Šalia to, septyniems stambiausiems Rusijos bankams būtų uždrausta atlikti operacijas doleriais.

Reputacijos požiūriu vertas dėmesio reikalavimas, kad po įstatymo įsigaliojimo JAV valstybės sekretorius per 90 dienų turėtų pateikti Kongresui dokumentą, nustatantį, ar Rusija atitinka valstybės, terorizmo rėmėjos, kriterijus.

Būtų steigiamas jungtinis nacionalinis reagavimo centras, kurio tikslas – koordinuoti JAV valdžios veiksmus, atsakant į iš Rusijos valdžios kylančias grėsmes Amerikai ir jos sąjungininkams. Tokiomis grėsmėmis laikomos dezinformacija ir propaganda tradicinėje žiniasklaidoje, manipuliavimas kultūrinėmis, religinėmis, politinėmis organizacijomis, nelegalus lėšų perdavimas korupcinei veiklai, diversinė veikla, kibernetinės grėsmės, energijos išteklių ir infrastruktūros naudojimas siekiant paveikti procesus konkrečioje šalyje.

Įstatymo autoriai atkreipė dėmesį į tai, jog Rusijos valdžia piktnaudžiauja Interpolo mechanizmais, persekiodama savo politinius oponentus, todėl JAV administracija turi panaudoti savo įtaką, kad tokio piktnaudžiavimo nebūtų.

Nebuvo pamiršta ir Rusijos veikla Sirijoje. Žmogaus teisių stebėtojai yra užfiksavę, kaip rusų aviacija bombardavo ligonines, mokyklas, civilių slėptuves, todėl po šio įstatymo priėmimo per 60 dienų valstybės sekretorius turėtų pristatyti Kongresui ataskaitą apie galimus Rusijos vyriausybės karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Įstatymas taip pat įpareigotų valstybės sekretorių pateikti Kongresui ataskaitą, kurioje būtų įvertinamos Rusijos vyriausybės pastangos siekiant išvesti iš Sirijos Irano karines grupuotes. Įpareigojimas keistokas, nes Rusija nėra pajėgi paveikti Irano valdžios, o jei ir būtų pajėgi, ji to nedarytų, nes Iranas yra svarbus jos sąjungininkas Sirijoje.

Įstatymo projektas vertinamas labai įvairiai, nors ir nėra aišku, kokiu įstatymu jis virs. Vertinimų spektras – nuo džiaugsmingų samprotavimų apie tai, kaip Rusija bus stipriai nubausta už savo veiksmus, iki skeptiškų pamąstymų apie tai, kaip jos ekonomika sugeba prisitaikyti prie sankcijų. Tuo, kad naujos sankcijos paveiks Rusijos ekonomiką, neabejoja niekas. Abejojama tuo, ar jos paveiks valdančiojo elito mąstymą ir veiksmus.

Tokių abejonių naujausiu patvirtinimu laikyčiau neseniai „Svobodos“ radijo tinklalapyje išspausdintą interviu su F. Lukjanovu. Viena svarbiausių jo pasakytų minčių laikyčiau teiginį, kad rusų elito dabartinio elgesio priežastys glūdi anomalioje ir prieštaringoje situacijoje, kurioje atsidūrė Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Situacijos prieštaringumas pasireiškė tuo, kad pagal vienus kriterijus (greičiausiai jis turi galvoje karinę galią) Rusija liko supervalstybė, pagal kitus – šalis nusmuko į tiesiog silpnos valstybės poziciją (veikiausiai jis turi galvoje ekonomiką). Toliau Kremliaus politologas kartoja seną giesmę apie tai, kad Rusijai neliko vietos JAV vadovaujamoje pasaulinėje sistemoje, todėl ji siekė užimti deramą jai vietą šioje sistemoje.

Atidėkime į šalį argumentą, kad Rusija bando susigrąžinti supervalstybės statusą, daužydama langus, t . y. griaudama nusistovėjusią pasaulio tvarką. F. Lukjanovas teisus, atkreipdamas dėmesį į posovietinės situacijos prieštaringumą. Nusakant kitais žodžiais, dabartinis rusų elitas yra draskomas nevisavertiškumo komplekso – karinė galybė niekaip nedera su ekonominiu ir technologiniu atsilikimu.

Todėl vargu ar sankcijos, kad ir kokios žiaurios jos būtų, paveiks Kremliaus vyrukų mąstymą ir elgesį. Jie pasijuto esą pasaulinio lygio žaidėjai, ir šio vaidmens patys neatsisakys. Šis vaidmuo juk taip gražiai papildo milijardinius turtus, sukauptus sunkiai dirbant Rusijos labui.

Bet tai nereiškia, kad Vakarų pasaulis turi nereaguoti į jo langų daužymą.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"