Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Funkcionalizmas kaip trečiasis kelias

 
2017 10 01 15:39

Pilietinės visuomenės samprata, talpinant ją Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pagrindinių vertybių nuostatose, turi atitikti šiuos principus:

a) kiekvieno žmogaus prigimtinės laisvės principą;

b) kiekvienos etnokultūriniais ryšiais susietos bendruomenės pilietinio lygiateisiškumo principą.

Šiems principams įgyvendinti netinka kelis šimtmečius gyvavęs žmonių grupavimas galių pagrindu: „valdžia“ ir „pavaldiniai“. Žmogus, būdamas lygiateisiškumo santykių subjektu, tuo pačiu metu negali būti valdžios ir pavaldumo santykiuose. Dėl to valdžią pilietinio lygiateisiškumo sąlygomis tektų suprasti kaip pareiginį ryšį, pasireiškiantį kiekvieno piliečio paklusimu tiesai, kaip universaliai tikrovės pažinimo vertybei, ir teisei, kaip lokaliai bendruomeninio susitarimo vertybei.

Bendruomeniško susitarimo individualusis pradas sudaro prielaidas optimaliai pažangai tik tuo atveju, jeigu lygiagrečiai funkcionuoja privatus ir viešasis sektoriai. Privatusis sektorius sprendžia individualaus ir šeiminio intereso tenkinimo reikalus, viešasis sektorius – įvairaus bendrumo lygmens visuomeninių interesų tenkinimo reikalus.

Tautos ar kitos etnokultūrinės bendruomenės savivaldos sistema, skirta viešųjų reikalų tvarkymui, kurią sudaro įvairių paskirčių funkciniai subjektai, ir sudaro valstybę. Tai, ką mes, iš tradicijos paklusdami prievartinių santykių dvasiai, laikome valstybine valdžia, šiandieninės europinės civilizacijos sąlygomis laikytina valstybės funkciniais subjektais. Funkcinė darna, išlaikant būtinumo ir pakankamumo pusiausvyrą žmonių laisvės ir lygiateisiškumo sąlygomis, yra funkcionalizmo sisteminis pagrindas.

Kodėl funkcionalizmas, o ne kapitalizmas ar socializmas?

Kapitalizmas kaip panacėją nuo visų negandų laiko konkurenciją. Tačiau konkurencija, įvertinus jos liekamuosius padarinius, yra žmonių egocentrizmo, gobšumo ir susvetimėjimo paskata. Ji Homo sapiens transformuoja į pinigų kulto fanatiką, netenkantį empatinių vertybių. Dėl nežabotos konkurencijos finansiniai ir materialūs žmonijos reprodukciniai ištekliai atsiduria ribotų intelektinių išteklių priklausomybėje. Nepanaudojant įvairiaplanio kolektyvinio intelekto, reproduktuojant vartojamuosius produktus ir gamybos priemones, pavojingai sutrinka paklausos ir pasiūlos balansas, dėl ko milijonai darbingų žmonių, besikartojančių krizių išdavoje, pasiunčiami į skurdo getus.

Socializmas individo interesus priešpastato nuasmenintos, abstrakčios visuomenės interesams, atimdamas iš individo teisę į kūrybinę laisvę privataus sektoriaus ribose. Suparalyžiavus individo kūrybines iniciatyvas, žlugdomas bendros nacionalinės pažangos procesas ir taip lėtinami visos žmonijos pažangos tempai.

Kokius sisteminius pertvarkymus reikėtų atlikti Lietuvoje, jeigu tauta pasuktų funkcionalizmo keliu, įgyvendindama krašto atgaivinimo ir žmonių gerovės kėlimo priemones.

Reikėtų pripažinti, kad trumputėje funkcionalizmo apžvalgoje išsamaus paveikslo nebus galima nutapyti, tačiau aiškumo dėlei kai kurias prioritetines priemones galima paminėti.

1. Žmogaus laisvę suprantant ir kaip jo kūrybinių galių išlaisvinimą, teisinėmis priemonėmis panaikintini privatų sektorių varžantys absurdiški biurokratiniai gniaužtai.

2. Už ekonominius nusikaltimus pagal deliktinės atsakomybės principus ir be senaties terminų taikytinos tik ekonominės sankcijos.

3. Ilgalaikėmis garantijomis skatintinas privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas taikomųjų mokslų ir pažangiųjų technologijų srityje.

4. Viešajam sektoriui reikalingiems ištekliams formuoti kiekvienas darbingas asmuo privalo daryti įnašus pagal jo namų ūkiui tenkančių pajamų proporcijas.

5. Žmogui tapus neįgaliam ar ribotai įgaliam, jam iš viešojo sektoriaus lėšų skiriamos išmokos pagal gyvybinius žmogaus poreikius, jo indėlį į socialinio draudimo fondus ir dalyvavimą tautos tvarumui ir pažangai reikšmingoje veikloje.

6. Teisių ir pareigų balansas bei personalinė atsakomybė – kiekvieno funkcinio subjekto darbinės veiklos sąlyga.

7. Už dvejopų standartų taikymą, paminant pilietinį lygiateisiškumą, valstybės funkciniams subjektams taikoma disciplinarinė atsakomybė su liekamosiomis pasekmėmis.

8. Valstybės vadybos funkcijas atliekančių pareigūnų (politikų) darbo užmokesčio dydis siejamas su vidutinio darbo užmokesčio dydžiais valstybėje.

9. Ginčus dėl teisėtumo ir teisingumo sprendžia visuomenės prižiūrimi teismai.

10. Parlamento, teismo ir kitų aukščiausių valstybės institucijų priimamiems aktams taikoma konstitucingumo kontrolė su akto naikinimo teise.

Pažymėtina, kad funkcionalizmo kelias yra evoliucinis, išvengiant revoliucinių kataklizmų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"