Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Finansų krizė: kas liko už kadro

 
2018 09 28 16:37

Finansų krizės pasekmių tyrimui judant į priekį, viešoje erdvėje pateikiama vis daugiau informacijos, kuri visuomenei buvo anksčiau mažai žinoma. Nors tema yra sudėtinga ir suprasti įvykių reikšmę bei įtaką valstybės raidai nėra taip paprasta. Juolab finansų krizės turi tokią blogą ypatybę – kiek besiruoštum, jos visada pažeria daug netikėtumų, tad svarbu sukauptą krizės įveikimo patirtį apibendrinti.

Viena iš 2008 m. finansų krizės priežasčių buvo nereguliuojamos išvestinių apsikeitimo sandorių (credit default swaps) rinkos susiformavimas. Šie sandoriai buvo pristatomi kaip finansų inžinerijos produktai sukurti talentingų matematikų, todėl reikėjo suprasti – ne kiekvienam įkandami dalykai, kuriuos neverta net reguliuoti.

Viena iš 2008 m. finansų krizės pamokų yra kaip svarbu turėti tvarkingus duomenų registrus ir jų atskirai saugomą kopiją. Lietuva tokią saugią valstybės duomenų kopiją užsienio šalyje dar tik ruošia.

Pakalbėjus su tais finansų inžinieriais paaiškėjo, kad nebuvo paisoma net paprasčiausių investicijų rizikos valdymo taisyklių – nebuvo jų bendro sąrašo, kiekvienas bankas turėjo savo sandorių registrą, tad niekas tiksliai nežinojo kiek ir kokią riziką jie dengia. Dar daugiau vadinamieji finansų inžinieriai negalėjo paaiškinti, kokia yra jų tikroji vertė, nes kaina buvo nustatoma susitarimo būdu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, prasidėjus finansų krizei, bandymai parduoti apsikeitimo sandorius buvo nesėkmingi nes nebuvo aišku kokie faktiniai investiciniai produktai yra su jais susieti. Per vieną naktį trilijonais vertinami apsikeitimo sandoriai tapo nieko neverti. Sustabdyti šios rinkos žlugimą nebuvo įmanoma, nes nebuvo žinančių koks bankas ir kokiai sumai yra išleidęs tokių įsipareigojimų.

Dabartinis šurmulys dėl naujų finansinių technologijų plėtros bent išoriškai atrodo panašiai kaip ir prieš dešimtmetį įvykusi istorija. Todėl svarbu nepakartoti klaidų padarytų su finansų inžinerijos produktais, o iš karto išsiaiškinti kokią įtaką jų išleidimas bei investicijos gali turėti šalies finansų rinkai. Deja, nepaisant skambių pareiškimų apie Lietuvą kaip fintech šalį, nei Finansų ministerijos vadovai, nei Lietuvos banko vadovai tokių skaičiavimų pateikti negali.

Nėra jokių konkrečių skaičiavimų ir apie teigiamą fintecho veiklos poveikį vartotojams. Kol kas beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi sąskaitų bankuose, o jas galinčios pakeisti mobilios technologijos Lietuvoje yra pradinėje plėtros stadijoje. Kai daug dėmesio skiriama Kinijos, Pietų Korėjos, JAV technologijų įmonėms, saviems to dėmesio pritrūksta.

Visi šie klausimai yra gyvybiškai svarbūs smulkaus verslo plėtrai. Užsienio ekspertai skaičiuoja, kad mobilios mokėjimo, kredito ir mokesčių aplikacijos ir jų pritaikymas atsiskaitymuose privačiame sektoriuje, bankuose ir valstybės institucijose gali turėti esminės teigiamos įtakos ekonomikai ir nedarbo mažinimui.

Kita vertus yra labai svarbu užtikrinti aukštą tokių aplikacijų saugumą, duomenų patikimumą bei griežtą pinigų plovimo prevenciją. Viena iš 2008 m. finansų krizės pamokų yra kaip svarbu turėti tvarkingus duomenų registrus ir jų atskirai saugomą kopiją, kad prireikus būtų galima atstatyti kas kam priklauso ir kas kam skolingas. Lietuvai šis klausimas itin aktualus, nes mūsų Baltijos sesė Estija turi valstybės duomenų kopiją saugoma kitoje valstybėje, o Lietuva tokią saugią valstybės duomenų kopiją užsienio šalyje dar tik ruošia.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"