Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Europos savaitė

 
2018 05 10 14:31

Pirmosios gegužės dienos tradiciškai minimos kaip Europos dienos. Nežinia kodėl, bet jų vienu svarbesniu akcentu tampa ES šalių virtuvių pristatymas. Nors savotiška logika čia yra, ES padėjo Lietuvai tapti turtingesne ir ant stalo atsirado tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme daug ir naujų patiekalų.

Dideli lūkesčiai, jog įstojus į ES gyvensime geriau galima pasakyti išsipildė. Žinoma, tikrai galėjome pasiekti geresnių rezultatų, bet tai jau vidaus politikos demokratinės problemos.

Stojant į ES buvo išreikšta daug nuogąstavimų apie grėsmes kylančias nacionaliniam identitetui bei kultūrai. Šie nuogąstavimai neišsipildė. Jei jaunoji karta daugiau domisi ne šalies kultūriniu paveldu, o naujomis technologijomis ir socialinių tinklų naujienomis, tai tikrai ne Europos Sąjunga dėl to kalta.

Jei 2004 m. vidutinės vienam žmogui tenkančios Lietuvos išlaidos sudarė 40 proc. ES vidurkio, tai dabar Lietuva išleidžia 75 proc. ES vidurkio.

Tiesa neramina, kad ties skaičiumi 75 proc. visas ES gero gyvenimo pasivijimo procesas sustojo. Jau kelis metus iš eilės šis rodiklis negerėja.

Tokią stagnaciją lemia keletas veiksnių, bet, matyt, vienas svarbiausių dalykų yra demokratijos stoka. Dar pirmais nepriklausomos Lietuvos pertvarkos metais buvo aišku, o ir mokslas tai patvirtina, kad be politinės pertvarkos pagal demokratinės valstybės standartus sunku pasiekti gerų rezultatų ekonomikoje.

Tačiau demokratinei valstybei būtinos valstybės pertvarkos nebuvo pilnai įgyvendintos – viską užgožė buitiniai reikalai ir sudėtingos ekonominės realijos. Šiandien, stebint įvairių laiškų ir pažymų skandalus lieka tik apgailestauti, kad Lietuvoje nesuprantama pati demokratijos sąvoka. Pagal apibrėžimą demokratija yra žmonių valdžia, įgyvendinama jų išrinktų ir jiems atskaitingų atstovų.

Nėra ir negali būti „privataus“ susirašinėjimo tarp įvairių institucijų atstovų. Apie visus laiškus, paruoštas sprendimų priėmimui pažymas turi teisę žinoti visi šalies piliečiai. Paprastai tai yra įgyvendinama įstatymo nustatytu būdu perduodant visą informaciją į valstybės archyvus ir sudarant galimybę visiems norintiems po tam tikro laikotarpio (paprastai 3–5 metai) nuo įvykio susipažinti su medžiaga, kuria remiantis buvo priimti valstybės valdymo sprendimai. Dideli rezonansiniai įvykiai, kurių detalės sudaro valstybės paslaptį, ar yra svarbios šalies saugumui gali būti skelbiami po ilgesnio, bet irgi įstatymu nustatyto laikotarpio. Užsienio spaudoje gausu tokių komentarų, parašytų susipažinus su garsių politinių įvykių užkulisiais. Visi tyrinėtojai iš anksto žino dieną ir valandą kada archyvai bus atverti visuomenei.

Pastarieji įvykiai parodė, kad tokios elementarios demokratijos supratimo neturi daugelis žurnalistų ir politologų, to nesupranta ar nenori suprasti valstybės vadovai ir politikai. Jie nuolat teigia apie „privačius“ pareigūnų susirašinėjimus, susitikimus ir pokalbius, bando sau prisirašyti nuopelnus už informacijos paskelbimą, nors tai privalu pagal demokratinės valstybės įstatymus. Jaunimas irgi neatrodo, kad žino ką reiškia demokratija, nes Lietuvos atstovė Eurovizijoje reklamuodama save važinėja Portugalijos diktatoriaus, atsakingo už daugelio žmonių gyvybes mašina. Tai tas pats kaip važinėti Stalino mašina.

Valstybės informacijos naikinimas, kaip tai buvo su ištrintais iš prezidentūros serverių laiškais, reiškia valstybės archyvų naikinimą ir yra neleistinas pagal Lietuvos ir ES įstatymus. Todėl, kuo greičiau atsakingi už šią veiką asmenys bus patraukti atsakomybėn, tuo greičiau bus atstatytas demokratinės valstybės veikimas. Be to, visi ištrinti duomenys turi būti atstatyti, o techniškai tai yra įgyvendinama, ir perduoti į valstybės archyvus.

Visi Lietuvos gyventojai turėtų žinoti, kad jie nustatyta tvarka ir laiku turi teisę susipažinti su jų išrinktų ir paskirtų atstovų tiek valstybės mastu tiek savivaldybėje susirašinėjimu ir kita gauta informacija nulėmusią konkretų sprendimą. Ir ta demokratine teise reikia naudotis.

Jei nuolat būtų skelbiama visa su valstybės institucijų pareigūnų, politikų su valstybės valdymu susijusi medžiaga, sukaupta institucijų archyvuose bei elektroniniuose laikmenose, tikrai būtų išvengta daugelio klaidų pasikartojimo ir Lietuvos žmonių gyvenimas visomis prasmėmis būtų daug šviesesnis, atitiktų demokratinės Europos standartus.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"