Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Europos Komisija parengė konkrečius pasiūlymus dėl būsimo ES biudžeto

 
2018 02 23 6:00

Šiandien Briuselyje susitikę valstybių ar vyriausybių vadovai aptars klausimą, kuris paveiks visų Europos piliečių gyvenimą ir jų ateitį, – būsimą ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą.

Susitikimas skirtas ne skaičiukams perstumdyti. Per jį planuojama parengti preliminarų biudžetą, atitinkantį ES šalių užmojus, kad būtų galima veiksmingai spręsti jau kilusius aktualiausius ar ateityje kilsiančius uždavinius: be kita ko, valdyti migraciją ilguoju laikotarpiu, kovoti su klimato kaita, išsaugoti mūsų pozicijas globalioje ekonomikoje.

Kad diskusijos būtų konstruktyvios, Komisija parengė konkrečias alternatyvas (ir numatė jų pasekmes), iliustruojančias jau seniai viešajame diskurse sklandančias idėjas. Kiekvienam svarbiam ES išlaidų punktui numatyti du ar trys išsamūs scenarijai, priversiantys pamąstyti, kokiu mastu ES turėtų veikti mūsų gyvenimus. Taip siekiama, kad tiek lyderiai, tiek piliečiai galėtų priimti pagrįstus ir sparčius sprendimus.

Laikas šiuo atveju labai svarbus: Komisija pateiks pasiūlymą gegužės 2-ąją, kad biudžetą būtų galima priimti dar iki 2019 metų Europos Parlamento rinkimų. Kiekviena savaitė, sugaišta dvejojant dėl išlaidų kategorijų, turėtų praktinių pasekmių. Pavėluotai priimtas biudžetas reikštų, kad 100 tūkst. ES finansuojamų projektų konkurencijos ir sanglaudos politikos srityje nebūtų pradėti laiku. Vadinasi, mažos įmonės, laukiančios taip reikalingos ES finansinės paramos, jos negautų, ES finansuojama medicininė įranga nebūtų pristatyta laiku, o vaikams dar kelis mėnesius tektų mokytis apleistose, nerenovuotose mokyklose.

Iš esmės sutariama, kad ES biudžetas būtų paprastesnis, lankstesnis, duotų geresnių rezultatų. Sanglaudos politikoje tai reiškia – mažiau taisyklių, jos turi būti paprastesnės ir aiškesnės institucijoms, administruojančioms fondus, taip pat įmonėms, teikiančioms paraiškas paramai gauti. Siekiama, kad septynerių metų biudžeto programa būtų lankstesnė ir galėtume tinkamai reaguoti į nenumatytus atvejus. ES finansavimas turėtų būti sutelktas ne tik į tas sritis, kurios duoda papildomos naudos ES (Europos Komisija šiuo metu rengia tokios naudos apibrėžtį), bet ir į būtinas reformas, kad ES ir nacionalinių viešųjų investicijų rezultatai greičiau suteiktų didesnės gerovės piliečiams.

Susitikimas skirtas ne skaičiukams perstumdyti. Per jį planuojama parengti preliminarų biudžetą, atitinkantį ES šalių užmojus, kad būtų galima veiksmingai spręsti jau kilusius aktualiausius ar ateityje kilsiančius uždavinius.

Sanglaudos politika duoda nemažai papildomos naudos ES. Kilus ekonomikos krizei sanglaudos politika, kaip didžiausia investicijų priemonė, ne vienai ES šaliai, regionui, miestui, mokslo institucijai, įmonei buvo tarsi gelbėjimosi ratas – per pastarąjį dešimtmetį ji padėjo sukurti 1,2 mln. darbo vietų. Be to, sanglaudos politika atveria naujas rinkas, didina prekybą, gerina infrastruktūrą ir taip padeda augti visų valstybių narių ekonomikai. O dešimtmečius trukusios tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos padėjo užgydyti Europos istorijos paliktas žaizdas.

Sanglaudos politika – ne vien ekonominės galios garantas. Daugelis nusivylusių rinkėjų savo nuoskaudas išreiškia balsuodami už euroskeptiškas partijas, tačiau sanglaudos politika tebėra konkrečių praktiškai pasiektų Europos rezultatų pavyzdys, iliustruojantis bendradarbiavimą su ministrais, regioninės valdžios institucijomis, merais ir kitais vietos subjektais. Jokia kita politika neduoda tokios politinės pridėtinės vertės. Ji užtikrina, kad Europos projektas suteiktų naudos kiekvienam regionui, miestui ir miesteliui, taigi – kiekvienam piliečiui.

Europos Komisija teiks pasiūlymą, bet galutinio sprendimo teisę turi Europos Parlamentas ir valstybės narės, o drauge – piliečiai. Jie visi kviečiami prisidėti prie diskusijų ir dalyvauti Komisijos sausio 10 dieną paskelbtose ir iki kovo 8-osios truksiančiose viešose konsultacijose dėl sanglaudos srities ES fondų.

https://ec.europa.eu/info/consultations/public-consultation-eu-funds-area-cohesion_lt

Corina Cretu – Už regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"