Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Europos ir Lietuvos ateities biudžetas

 
2018 06 06 11:38

Solidarumas yra vienas iš kertinių ES veiklos principų, tad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys narės, jei susiduria su rimtomis problemomis sulaukia ES finansinės paramos. Štai šiais, 2018 metais Lietuva gavo papildomai 17 mln EUR paveiktų nepalankių gamtos sąlygų regionų infrastruktūros ir kultūrinio paveldo tvarkymui. Tačiau važiuojant per Lietuvą nesimato, kur tie pinigai yra naudojami – pakelėse stovi vėjo ir lietaus nugairinti griūvantys kultūros paveldo objektai ir dirvožemiai.

Prasidėjusios derybos dėl ES ir Lietuvos ateities biudžeto verčia susimąstyti kaip ES lėšos turi būti naudojamos, norint pasiekti strateginius Lietuvos tikslus. Jeigu kas nors juos žino. Gal čia ir būtų proga pasireikšti Sąjūdžio žmonėms.

Kita naujiena yra, kad regionai turėtų gauti milijardu euru mažiau ES paramos. Atsakingas ministras E.Misiūnas atrodo net nenustebęs – o kas čia tokio?

Visai neseniai Europos komisija paskelbė 2021–2027 m. ES biudžeto projektą, kuriame numatoma supaprastinti finansavimo taisykles, efektyviau išdėstyti finansinius išteklius.

Lietuva pristatydama biudžetą teigia, kad EK paskyrė visą prašomą sumą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pradžioje buvo numatyta mažiau, bet dabar atrodytų reikia suprasti, kad suma bus tokia kokia Lietuva prašė 750 mln EUR. Bet tai ne visa reikalinga energetikai suma, dar trečdalį turėtų primokėti pati Lietuva. Jei remtis Seimo NSGK pažyma, Ignalinės uždarymui skirtas lėšas gauna „Rosatom“ įmonė „Nukem“ (Rusija).

Kita naujiena yra, kad regionai turėtų gauti milijardu euru mažiau ES paramos. Atsakingas ministras E.Misiūnas atrodo net nenustebęs – o kas čia tokio? Kita vertus, pavyko susitarti dėl didesnių išmokų žemdirbiams. Ne tokios kaip žemdirbiai prašė, bet vis gi didesnės, mažiau bus skiriama kaimo plėtros programoms. Dabar belieka viešai paskelbti, kaip to reikalauja ES taisyklės, didžiausių tiesioginių žemės ūkio išmokų gavėjų Lietuvos sąrašą.

Svarbu žinoti ar tikrieji Lietuvos prioritetai didelė migracija, socialinė atskirtis, nepatenkinama švietimo būklė, poreikis įsisavinti naujas technologijas atsispindi pateiktame ES biudžeto projekte. Ar tikrai šalies didieji regionai, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys ir mažesnių miestų bei miestelių atstovai yra davę Vyriausybei sutikimą sumažinti jų gaunamą ES paramą, kad būtų galima padidinti mokėjimus energetikams ir išmokas žemdirbiams.

Juk derybos dėl ES biudžeto vyksta paketo principu, susitariama dėl bendro mokėjimų į nacionalinius biudžetus paketus kiekvienai šaliai, o po to žiūrima kaip paskirstyti tarp įvairių biudžeto straipsnių. Sakykime Vyriausybė padaro nuolaidą derybose dėl regioninių fondų, tada gauna daugiau išmokų žemdirbiams ir atvirkščiai.

Skirtingai nuo ES lygmens, kur biudžeto prioritetai buvo plačiai aptarinėjami ir susieti su ES diskusijomis apie ES ateitį, neteko girdėti, kad valstybės prioritetai formuojant ES ir Lietuvos ateities biudžetą buvo aptariami su Lietuvos gyventojais, o ypač šalies ateities vizijos kontekste. Seimo dienotvarkėje irgi vyrauja smulkūs įstatymų straipsnių pakeitimai.

Trumpi ir formalūs ES biudžeto pristatymai Lietuvoje buvo, bet ką sakė valdžios atstovai Europos komisijos pareigūnams niekas nežino. Tik daug daug nuotraukų iš aukšto lygio susitikimų, bet rezultatas – šnipštas.

ES Lietuvos interesus atstovauja D. Grybauskaitė ir S.Skvernelis. Atskleisti D.Grybauskaitės ryšiai per tulpių paštą su E.Masiulio rėmėju „MG Baltic“, turinčio interesą dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbuose ir S.Skvernelį parėmusios valstiečių partijos interesas gauti didesnes išmokas žemdirbiams verčia rimtai susimąstyti ar tai nesudarė prielaidas regionų programų ES finansavimo sumažinimui. Ir tai tuo metu, kai iš ten išvyksta gyventi kitur daug gyventojų ir reikia kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas, kad juos su laikyti, o tam reikia aukštos pridėtinės vertės investicijų. Žinoma, derybos dėl ES biudžeto dar nepasibaigė, bet pamatai jau sudėti, juos pajudinti bus sunku.

Beje, deklaruojantys savo dėmesį šalies saugumui ir mėgstantys pasifotografuoti kariuomenės fone aukšti valdžios atstovais dalyvaujančių užsienio misijose ir baigusių tarnybą karių socialiniais klausimais pasirūpinti berods irgi „ pamiršo“, pinigų viskam nėra, tad pirmoje ES ateities biudžeto eilėje atsitiktinai ar neatsitiktinai atsidūrė jų asmeniniai karjeros interesai.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"