Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Europa praleido progą pakalbėti

 
2017 10 04 6:00

Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos politikos lyderiams „mandagiai tylint“, viename turtingiausių ES regionų vyko politinės riaušės dėl jo atsiskyrimo. Tokių įvykių ES nebuvo beveik 20 metų, nuo paliaubų Šiaurės Airijoje. Nepriklausomybės referendumą Katalonija brandino ne vienus metus. Katalonų lyderiai, kad ir kaip buvo kaltinami separatizmu, stengėsi susitarti, kad toks tautos plebiscitas būtų civilizuotas, o jo rezultatai vestų politinio dialogo link.

Žinoma, Europos lyderiams būtų buvę gerokai lengviau, jei tai, kas praėjusį savaitgalį įvyko Barselonoje ir kituose šio Ispanijai priklausančio regiono miestuose, būtų vykę kurioje nors ne ES šalyje, kur nors į Rytus nuo Juodosios jūros. Tuomet būtų drąsu kalbėti apie dialogą, tautų apsisprendimo teisę, būtinybę sprendimų ieškoti taikiomis priemonėmis ir visus kitus tokiais atvejais įprastus dalykus.

Niekas iš ES lyderių dėl politinio radikalizmo kaistančioje Bendrijoje nenori dar ir regioninių nacionalinių rūpesčių. Kitaip tą tylą sunku pateisinti. Pagal Ispanijos Karalystės teisę referendumas gal ir neteisėtas, tačiau žmogaus ar tautų apsisprendimo teisių požiūriu katalonų siekis yra visiškai pagrįstas.

Mums gali būti sunku suvokti, kad katalonai savo nepriklausomybės siekius vertina panašiai kaip Lietuva 1991 metais. Tų metų vasario 9 dieną, sovietų okupacinei kariuomenei smurtaujant, Lietuvoje buvo surengtas referendumas, oficialiai vadintas gyventojų nuomonės apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės. To referendumo rezultatas yra įrašytas Konstitucijoje, skelbiančioje, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Iš esmės tokį patį klausimą kėlė Katalonijos nepriklausomybės šalininkai. Referendume klausta: „Ar norite, kad Katalonija būtų nepriklausoma valstybė, valdoma kaip respublika“. „Už“ balsavo 91 proc. atėjusiųjų balsuoti. Lietuvos Konstitucijos pamatu tapusiam straipsniui pritarė 90 proc. balsavusiųjų. Tačiau yra esminis skirtumas: Lietuvoje balsavo 85 proc. tuo metu registruotų rinkėjų, o Katalonijoje balsuoti atėjo 42,34 procento. Tai reikštų, kad Ispanijos centrinė valdžia iš esmės pasiekė tikslą – už Katalonijos nepriklausomybę balsavo mažiau nei pusė rinkėjų.

Katalonų referendumo rezultatai griauna ne vien Ispanijos Karalystę, bet ir ardo vieningos Europos pamatus.

Tačiau dėl sekmadienį vykusių gatvės mūšių negalima sutikti, kad Katalonijos gyventojai atmetė nepriklausomybės siekį ir balsavo už Ispanijos Karalystės vientisumą. Taip pat keblu kalbėti apie demokratijos viršenybę Ispanijoje, net jei referendumas prieštarauja jos Konstitucijai.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy akcentuoja teisės viršenybės triumfą – neva referendumas Katalonijoje buvo neteisėtas. Tačiau neteisėtomis piliečių apklausos laikomos tik totalitarinėse valstybėse. Štai Sovietų Sąjunga nepripažino 1991 metų vasario 9 dienos referendumo Lietuvoje rezultatų.

Beje, teisės viršenybę prieš porą savaičių savo metiniame pranešime akcentavo Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris. Jo žodžiai buvo skirti Lenkijai, kurioje taip pat gatvėse, taip pat ES piliečiai priešinasi centrinės valdžios pastangoms perimti teismų kontrolę.

Ispanijoje yra posakis Mas se pardio en Cuba (Nesijaudinkite dėl Kubos). Jis atsirado XIX amžiaus pabaigoje, kai Ispanijos Karalystė prarado Kubą ir Puerto Riką Karibų jūroje bei Filipinus Okeanijoje. Vėliau Ispanija prarado teritorijas Šiaurės Vakarų Afrikoje, ir galiausiai žlugo Ispanijos imperija. Dabar katalonai sako: „Mas se pardio en Catalonia.“

Tylomis dėl Katalonijos jaudinamasi ne tik Ispanijoje, bet ir visoje Europoje. Potencialių nesantaikos židinių, kur tautos turi separatistines ambicijas puoselėjančių lyderių, esama nemažai. Bruzdėjimai ten svariai papildytų politinių dešiniųjų ekstremistų (Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas Prancūzijoje ar partija „Alternatyva Vokietijai“) Europoje keliamą įtampą. Katalonų referendumo rezultatai griauna ne vien Ispanijos Karalystę, bet ir ardo vieningos Europos pamatus.

Todėl ES politiniai lyderiai susilaiko nuo oficialių aštrių pareiškimų apie jėgos panaudojimą Katalonijoje. Ne išimtis čia ir Lietuva – jokių oficialių pareiškimų nėra, tik prezidentės Dalios Grybauskaitės apgailestavimas žiniasklaidai dėl panaudotos jėgos.

ES lyderių mandagi tyla tėra problemų, kurias reikės spręsti, nukėlimas į ateitį. Į tai atkreipė dėmesį kai kurie parlamentarai. Konservatorius Andrius Kubilius, svarstydamas apie Katalonijos referendumo pasekmes, pasigedo ES regionų strategijos. „Briuseliui reikia turėti strategiją, kuri visos ES mastu padėtų suderinti atskirų regionų istorinius sentimentus ir savarankiškumo aspiracijas su nacionalinių valstybių sienų stabilumo išsaugojimu“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė jis.

Buvęs premjeras – vienintelis Lietuvoje po 1990–1991 metų nepriklausomybės kovų politikas, kuriam teko pasitelkti riaušių policiją tramdant Seimą mėginančius šturmuoti protestuotojus prieš vadinamąją naktinę mokesčių reformą. A. Kubilius labiau nei bet kas kitas žino, kad pasitelkus jėgą problemą galima nustumti į šalį, bet ji vis tiek lieka. Konservatoriai to pasekmes išgyveno per 2012 metų Seimo rinkimus.

Riaušių policiją pasitelkęs M. Rajoy Katalonijos problemos taip pat nepašalino. Keisčiausia tai, kad jei referendumas Katalonijoje būtų vykęs taikiai, jis būtų pasibaigęs be rezultatų, kaip Škotijoje. Dabar gi: „Mas se pardio en Catalonia.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"