Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

 
2017 10 03 14:29

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis.

Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti.

Pirma, kas mokės 28 mln. eurų baudą? AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG)? Pakels pervežimo kainas Lietuvos įmonėms? Kreipsis į valdžią prašydama subsidijos? O gal tiesiog kelis metus nemokės dividendų į biudžetą? Tai reiškia, kad realiai baudą sumokės mokesčių mokėtojai. O tokiu atveju iš visos šios istorijos kaltieji nepasimokys.

O kas nutiks LG vadovams? Valdininkams, atstovavusiems akcininko (valstybės) interesus LG valdyboje? Politiniams lyderiams, tuomet patyliukais laiminusiems tokį LG žingsnį? Pagal Lietuvoje galiojantį Konkurencijos įstatymą, už grubius pažeidimus iš įmonės savininko net gali būti atimta teisė vadovauti savo privačiai įmonei. O kaip bus dabar?

Šį kartą bauda – 28 mln. O jei būtų 280 mln.? Tarptautinėse bylose tokios sumos visiškai įmanomos. Reikia kuo greičiau nustatyti mechanizmą, kas ir kaip atsako, jei tarptautinės institucijos nubaudžia valdiškas įmones ar valstybę. Priešingu atveju, už politikų nekompetenciją ar neskaidrumą mokėsime mes – mokesčių mokėtojai. Kaip patogu.

Antra, ar nebūtų geriau, jei valdžia pasitrauktų iš verslo? Lietuvos valdžia nemoka būti „tylusis akcininkas“. Politikai mėgsta kištis į valdiškų įmonių veiklą. Ir tai daro chaotiškai. Dar daugiau, kai valstybė pati dalyvauja versle, įmonės politika tampa valstybės politika. Valdžia pradeda ginti ne viešąjį interesą, ne vartotojus, o valdiškos įmonės interesus. Kol valdžia neišmoks būti visiems vienodai teisinga, visas – ir savas, ir svetimas – įmones traktuoti vienodai, tol tokios bylos užklups netikėtai. Kaip kelininkus žiema.

Įsivaizduojate, koks triukšmas būtų kilęs, jei bėgius būtų išardžiusi privati įmonė? Politikai būtų puolę į barikadas, reikalavę akcininkų kraujo ir nedelsiant nacionalizuoti įmonę. O kaip buvo šiuo atveju?

Trečia, tokių bylų ateityje gali atsirasti daugiau. Nubausti Lietuvą galima ne tik konkurencijos, bet ir dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimų ar investicijų apsaugos sutarčių nesilaikymo. Tai mūsų mažoje šalyje verslą galima pasmerkti be teismo, ar net priimti įstatymus, atvirai nukreiptus prieš konkrečias įmones. Tarptautiniuose teismuose vietiniai politiniai žaidimėliai mažai kam rūpi.

Gerai, kad Europoje esame ne tik geografiškai, bet ir teisiškai. Blogai, kad dalis politikų to vis dar neįsisąmonino.

Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"