Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Džiugios naujienos – bent iš Korėjos pusiasalio

 
2018 05 08 6:00

Kai Lietuvą vis labiau purto vidaus politikos skandalai, prie kurių pastaruoju metu prisidėjo ir nutekinta informacija apie prezidentės Dalios Grybauskaitės bei buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, nelabai gebama nukreipti žvilgsnį į tai, kas vyksta už mūsų šalies ribų. Nors būtent nuo to priklauso Lietuvos saugumas.

Kiekvienos valstybės saugumas priklauso nuo dviejų veiksnių: padėties šalyje ir tarptautinės politikos. Kai valstybė serga (kaip šių dienų Lietuva) ir kartais jau nebedrįsta bandyti suvokti vidaus problemų, ypač kai jos susijusios su aukščiausia šalies valdžia ir jos poveikiu visiems valstybės institutams, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, yra svarbu užsitikrinti bent jau išorės saugumą. Kiekvienos šalies visuomenė anksčiau ar vėliau atsipeikėja ir ima spręsti savo bėdas, bet turi būti išlikusi pati valstybė.

Vienas nepriklausomybės atkūrimo ir Sąjūdžio, kurio 30-ąsias metines netrukus minėsime, tikslų buvo valstybės išorės saugumo užtikrinimas. Tai padaryta įstojus į Vakarų transatlantinę bendruomenę – Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Būdami šių organizacijų nariai, galime užsitikrinti išorės saugumą, nors turime daug bėdų.

Pastarąjį dešimtmetį reiškiantis vis agresyvesniam Rusijos užsienio ir saugumo politikos kursui, tik narystė ES ir NATO saugo mus nuo Gruzijos bei Ukrainos likimo.

Tačiau bet kuriame planetos kampelyje kylant konfliktui, kuris gali virsti į globalų kariniu požiūriu galingiausių valstybių susidūrimą, šios garantijos gali turėti mažesnę įtaką. Visų valstybių dėmesys tada krypsta į konflikto židinį, ir lieka mažiau laiko arba ryžto stebėti, kas nutinka šalims partnerėms.

Todėl kiekvienas naujas konflikto židinys yra grėsmė ir mūsų valstybės saugumui. Ir priešingai – kiekvieno konflikto sprendimas, Vakarams ir jų sąjungininkams neprarandant pozicijų, yra naudingas Lietuvai, kaip Vakarų šalių bendrijos narei.

Praėjusių metų pabaigoje, rašydamas apie tarptautines grėsmes, pakibusias virš pasaulio, įvardijau tris svarbiausias jų: agresyvus Rusijos elgesys Rytų Europoje (tai kelia tiesioginį iššūkį Lietuvos saugumui), naują pagreitį įgijęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose (pastarąjį dešimtmetį jis daugiausia grasina globaliu susidūrimu dėl įvykių Sirijoje) ir priešprieša, kylanti iš Pchenjano noro turėti vis galingesnį branduolinį ginklą, grasinant ne tik Pietų Korėjai, bet ir Japonijai, JAV teritorijoms Ramiajame vandenyne.

Būtent pastarojo konflikto sprendimas pajudėjo, atrodytų, teisinga ir viltį žadinančia linkme. Po abipusių apsikeitimų grasinimais atakuoti vienas kitą ginkluota jėga Vašingtono ir Pchenjano lyderiai susitarė susitikti. Tai, kaip manoma, įvyks dar šį mėnesį ar birželio pradžioje. Bet balandžio 27 dieną jau įvyko kitas istorinis susitikimas: pirmą kartą nuo 1953 metų, kai buvo paskelbtos paliaubos, bet dar ne taika, Šiaurės Korėjos lyderis atvyko į Pietų Korėją.

Prieš atvykdamas jis pareiškė, kad Šiaurės Korėja įsipareigoja nutraukti visus branduolinio ginklo bandymus ir yra pasirengusi mainais į savo valstybės saugumo garantijas uždaryti pagrindinį poligoną, kuriame tas ginklas buvo išbandomas. Visos pasaulio šalys pasveikino tokį Pchenjano žingsnį, bet kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Švedija, akcentavo būtinybę įvesti patikros sistemą, kad visa tai būtų įgyvendinta. Vakarų žiniasklaidoje net pasirodė informacija, kad šis poligonas jau yra pažeistas geologinės katastrofos.

Nepaisydamas šios informacijos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pavadino Šiaurės Korėjos lyderį garbingu žmogumi, su kuriuo bus malonu turėti reikalų.

Kiekvieno konflikto sprendimas, Vakarams ir jų sąjungininkams neprarandant pozicijų, yra naudingas Lietuvai, kaip Vakarų šalių bendrijos narei.

JAV žiniasklaida primena, kad garbingu žmogumi įvardyti asmenį, kuris asmeniškai dalyvavo vykdant mirties bausmę kai kuriems režimo nariams ir kurio valdomoje valstybėje veikia vienos brutaliausių koncentracijos stovyklų, yra nepadoru. Bet Vašingtono administracija į tai daug dėmesio nekreipia ir rengiasi šiam susitikimui.

Nors šis susitikimas dar neįvyko ir niekas negarantuoja jo sėkmės, bet, kaip rašo JAV interneto dienraštis „Bloomberg“, gali būti, kad susitikimui pasibaigus sėkmingai, ir JAV prezidentas, ir Šiaurės Korėjos lyderis taps kandidatais į Nobelio taikos premiją. Toks svarbus pasaulio bendruomenei atrodo konflikto Korėjos pusiasalyje sprendimas.

Ne todėl, jog JAV ar kitos Vakarų šalys bijotų, kad gali tapti Šiaurės Korėjos raketų taikiniu, bet dėl to, jog labai pažeidžiamos dėl Pchenjano karinės avantiūros būtų svarbiausios JAV ir kitų Vakarų šalių partnerės regione Pietų Korėja ir Japonija, ir dėl to, kad regione kilęs konfliktas galėtų įtraukti kaimynę Kiniją, o galbūt ir Rusiją.

O konflikto, kuris gali virsti globaliu, niekas nenori. Būtent todėl taip įdėmiai šią savaitę žvelgta ir į Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją. Jis vis labiau įvardijamas kaip kito galimo didelio konflikto šaltinis, nors iki pasaulio futbolo čempionato, kuris šią vasarą vyks Rusijoje, V. Putinas, matyt, bandys pateikti save kaip taikos balandį.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"