Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Didžioji Britanija pavojuje, pone Bondai

 
2018 07 11 6:00

Mano sesers vyras yra didžiausias Džeimso Bondo gerbėjas. Jis turi visas filmo serijas skirtingose laikmenose. Kadaise su svainiu per savaitgalį peržiūrėjau didžiąją dalį tų serijų, mat iš artimųjų vienintelis toleruoju šį jo hobį.

Stebint „Brexito“ įvykius gali susidaryti įspūdis, kad dalis šalies intelektinio elito kaip pagrindinį priešininką mato ne Maskvą, o Briuselį.

Vienas dalykas, kuris gali ateiti į galvą, ypač žiūrint visas iš eilės serijas, kad visos jos labai panašios, skiriasi tik blogiukų ir gražuolių veidai. Veiksmas, žinoma, irgi vyksta vis kitoje egzotiškoje vietoje. Dar vienas keistas dalykas yra tai, nuo ko žymusis šnipas gina karališkąją šalį. Pažiūrėjus 7–9 dešimtmečių Bondiadą gali susidaryti įspūdis, kad pasaulio taikai ir santvarkai didžiausią grėsmę kelia pamišę kapitalistai bei mokslininkai, nors mokyklų ir universitetų vadovėliuose rašoma, jog tuo metu Vakarams egzistencinę grėsmę kėlė Sovietų Sąjunga.

Galbūt branduolinis karas, grasinantis sunaikinti civilizaciją, nėra lengviausia tema veiksmo filmo herojui. Ir paleidimo mygtukus valdantys karininkai tikrai neleido laiko Karibų ar Viduržemio jūrose, kaip darė ir tebedaro milijonieriai bei milijardieriai. Bet tai, jog žvalgybos karininkas 007 kovojo su plutokratais tuo metu, kai jo kolegos kovėsi su Raudonąja imperija, nukarūnuoja agentą 007. Kartais malonu paerzinti svainį mintimis, kad galbūt agentas 001 dirbo svarbesnį – kovos su Sovietų Sąjunga – darbą.

Jei filmas apie agentą 001 būtų sukamas šiais laikais, jo kūrėjai nesunkiai rastų grėsmę, kylančią iš Maskvos, o ir pavadinimas tiktų neblogas – „Novičiok“. Tačiau stebint „Brexito“ įvykius gali susidaryti įspūdis, kad dalis šalies intelektinio elito kaip pagrindinį priešininką mato ne Maskvą, o Briuselį. Tai, jog esama temų, dėl kurių alaus bare bendrą kalbą rastų žinių portalų anoniminių komentarų riteris ir Jungtinės Karalystės konservatorių partijos rėmėjas, yra išties įdomus dalykas. Vienam tiek viena, tiek kita sąjunga atrodo vienodos, kitam jos – dvi imperijos, tik viena – Raudonoji, kita – Mėlynoji.

Abu personažai labai klysta lygindami šias dvi politines sistemas, bet „Brexito“ referendumas parodė, kad daugybei žmonių patrauklus Europos apibūdinimas, esą Briuselis gviešiasi to, kas jam nepriklauso. Tačiau toks argumentavimas atskleidžia kai kurias ES silpnybes, kurias „užlopyti“ mums, be britų likusiems europiečiams, yra svarbi užduotis.

Imperijos sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio, kuris reiškia valdymą. Ir valdymas čia pirmiausia suprantamas kaip valstybės valdžia. Jos išraiška iki pat XX amžiaus pradžios turėjo tris simbolius, kurie buvo labai konkretūs ir naudingi dalykai: pašto ženklai, banknotai ir policija su kariuomene. Tam tikru laikotarpiu susisiekti be pašto ženklų buvo kone neįmanoma. Pašto ženklas – valstybinės valdžios masto ir ribų simbolis – leido spręsti itin svarbius žmonių gyvenimo klausimus. Tas pat pasakytina ir apie pinigus. Valstybės leidžiami banknotai – tai simboliai, bet kartu ir labai praktiški dalykai. Svarbiausių valstybės institucijų atstovai vilki uniformas: policininkai padeda išsiaiškinti klausimus su oponentais valstybės viduje, o santykiams už valstybės sienos spręsti naudojamasi kariuomene.

Britų imperija ir Raudonoji imperija neabejotinai buvo imperijos klasikine prasme. Tačiau elektroninis paštas sunaikino pašto ženklų galią ir simbolizmą, o kriptovaliutos tą patį kėsinasi padarysi su pinigais. Mėlynoji imperija taip pat turi savo valiutą, bet jos negalima laikyti imperijos ženklu. Tikros imperijos netoleruoja, kad dalis teritorijos nenaudotų jos simbolių, todėl kol švedai ir danai atsiskaito savo kronomis, niekas man neįrodys, jog ES – tai valstybė. Pagaliau ES visiškai nevaldo nei policijos, nei kariuomenės. Taip nevaldo, kad net Jungtinės Valstijos kreivai žiūri į Europos saugumą, o pačios ES šalys narės periodiškai grasina viena kitai uždaryti savo sienas ir neleisti iš trečiųjų šalių atvykti emigrantams. Padėtis beviltiška: ES – ne imperija, bet ir Europa – ne sąjunga, nors jai reikėtų tokiai tapti.

Jei pašto ženklai XXI amžiuje atrodo komiškai, o visų valstybių narių euro zona ar juo labiau kariuomenė – tarsi iš fantastikos srities, turime rasti kitokių simbolių, kurie parodytų, kodėl esame sąjunga. Vienas dalykas, kurį galime įsivaizduoti, tai – bendra istorija. Lietuvos akademinė istorikų bendruomenė atlieka puikų darbą atskleisdama mūsų valstybės istoriją Europos kontekste. Manau, Lietuvos indėlis padedant agentui 001 galėtų būti mūsų vidurinio lavinimo sistemos praturtinimas ne tik Lietuvos ar visuotine, bet ir labai specifine Europos istorija. Taip pat reikėtų siekti, kad tokios Europos istorijos būtų mokoma visose 27 šalyse ES narėse.

Ilgainiui, kai užaugs nauja karta, galbūt net sulauksime filmo apie slaptąjį agentą ir ES. Ir tai bus puikiausias komplimentas musų sėkmės istorijai – nesvarbu, ar prodiuseriai bus iš Londono, ar Maskvos.

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"