Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Dėl taršos visame Klaipėdos mieste

 

Žmogaus veikla daugeliu atvejų sukelia įvairiausią aplinkos taršą, taip pat ir kietosiomis dalelėmis, neskirstant, ar tai pramonė, ar transportas. Laikui bėgant ir pati gamta „iškrečia“ tokių išdaigų kaip ugnikalnių išsiveržimai, gaisrai ir panašiai.

Klaipėdos mieste ypatingai didelė kietųjų dalelių tarša pasitaiko prie pramonės ir transporto įmonių esant ilgalaikiam sausam orui, o taip pat prie pagrindinių kelių (kartu su CO ir kitomis dujomis), kur susidaro transporto grūstys. Tai yra neišvengiamas procesas, kadangi per metus yra „sunešiojama“ iki kelių tūkstančių tonų padangų medžiagos ir asfalto, kurie pavirsta į dulkes (smulkias kietas daleles) ir sausu oru vėjas jas išnešioja gana plačiai. Tačiau kalbant apie mašinų padangų ir asfalto skleidžiamas kietąsias daleles tikrovė dažniausiai nutylima, kadangi visi vairuojantys esame šios taršos dalyviai. Iki šiol nėra atrasta efektyvių priemonių ir būdų šiai taršai suvaldyti.

Tuo pat metu pramonė, ypatingai uosto krovos bendrovės, yra matomos. Ir labai lengvai nurodomos kaip teršėjos, nes yra kam pateikti pretenzijas. Kaip skelbiama spaudoje, taršos normos kietosiomis dalelėmis Šilutės plente yra viršijamos keletą kartų dažniau negu Vitės kvartalo rajone. Tačiau šios miesto dalies gyventojai neužtveria kelių ir nestabdo eismo, nes supranta, kad nukentėtų miestas ir asmeniškai kiekvienas.

Žinoma, visi norime gyventi ten, kur yra švaresnė ir gražesnė aplinka, pavyzdžiui, Kuršių Nerijoje, bet tuo pat metu bendrovėms ir žmonėms reikia pajamų. Didžiausios pajamos uždirbamos mūsų mieste pramonės ir transporto sektoriuje. Jos leidžia diegti mažiau taršias technologijas, žmonėms geriau gyventi, bendrovėms dirbti efektyviai ir konkurencingai.

Kalbant apie uostą, reikėtų nepamiršti, kad krovinių srautai veikiami didelės konkurencinės kovos tarp kaimyninių uostų. Panašūs kroviniai kaip ir Klaipėdos krovos terminaluose kraunami praktiškai visuose rytinės Baltijos jūros uostuose, dažniausiai atviru būdu.

Klaipėdos uoste paruošta ilgalaikė krovos programa, numatanti perkelti taršius krovinius į Smeltės pusiasalį, pritaikant pusiau uždaras technologijas (uždaros technologijos taikomos kraunant skystus krovinius). Įgyvendinant šį tikslą labai svarbu, kad suplanuotuose veiklos pokyčiuose lygiagrečiai dalyvautų Uosto direkcija, projektuojanti ir statanti infrastruktūrą, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos, diegiančios pažangias krovinių saugojimo ir krovos technologijas, statančios sandėlius, o taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybė, derinanti projektavimo ir statybos dokumentus. Pažangioms technologijoms įsigyti reikalingos didelės investicijos ir bendrovės jas gali taikyti tik dirbdamos, išlaikydamos esamus, nelengvai atitrauktus nuo konkurentų, krovinių srautus ir pritraukdamos kitokių krovinių kiekius.

Spaudoje ir diskusijose kartais „peršama“ mintis atsisakyti kai kurių krovinių. Tai nebūtų geras sprendimas. Patirtis rodo, kad kažko atsisakius, vėliau tą krovinį susigrąžinti beveik neįmanoma. Klientas nelauks, kol bus pastatytas naujas terminalas, jis perkels krovinį į kitą uostą.

Tokiu būdu pasirengimo keltis į kitą teritoriją laikotarpiu pajamų netektų bendrovės, kurioms reikalingos lėšos naujoms technologijoms, Uosto direkcija, iš laivų rinkliavų statanti infrastruktūrą, ir miesto biudžetas. Nes sumenkus krovos apyvartai, mažėtų darbo vietų (nė viena bendrovė nelaiko darbuotojų, jeigu jiems nėra darbo), o kartu – fizinių asmenų pajamų mokesčių, kurių gausa kuria miesto gerovę. Taigi akivaizdu, kad dėl neapgalvotų sprendimų ir staigių veiksmų nukentėtų visi klaipėdiečiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"