Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Darbo lankstumo indeksas – galima dar geriau

 
2017 12 14 6:00

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje galioja jau beveik pusę metų. Verslas prie jo pratinasi, o diskusijos netyla iki šiol. Valdžia vis garsiau užsimena, kad pavasarį bus imamasi naujų korekcijų.

Kaip parodė ilgai trukęs Darbo kodekso pataisų svarstymas, darbo santykių reguliavimas yra itin jautrus klausimas. Rasti pusiausvyrą tarp darbo rinkos veiksmingumo ir darbuotojų apsaugos, kuri tradiciškai suprantama kaip griežtesnio reguliavimo būtinybė, yra nelengvas uždavinys.

Tačiau reikia nepamiršti, kad darbuotojų apsauga turėtų būti užtikrinama taip, kad nebūtų pažeistas darbo santykių lankstumo principas, kitaip tai gali virsti meškos paslauga – neigiamai atsiliepti ir patiems darbuotojams, pavyzdžiui, sumažėti įsidarbinimo galimybės jaunimui ar mažiau kvalifikuotiems asmenims ir pan. Darbuotojų gerovę lemia daug veiksnių. Tai ir ekonomikos produktyvumas, ir patrauklesnės investicinės sąlygos įmonėms ar naujoms darbo vietoms kurti, darbdavių konkurencija dėl darbo jėgos ir panašūs dalykai. Lankstumas – viena esminių sąlygų.

Lankstus darbo santykių reguliavimas reiškia, kad įstatymuose numatyta kuo mažiau privalomų taisyklių, o jas kuria ir dėl jų tariasi darbuotojas ir darbdavys. Tai būtina sąlyga įmonėms steigti, darbo vietoms kurti ir ekonomikai augti.

Darbo rinkos reguliavimą „Doing Business“ ataskaitoje analizuoja ir Pasaulio bankas, pripažindamas, kad šios srities reguliavimas neabejotinai svarbus šalies ekonomikai – padeda arba, priešingai, trukdo verslui veikti ir plėstis.

Remdamasis Pasaulio banko metodika ir naujausiais duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudarė Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių Darbo lankstumo indeksą.

Lanksčiausiu darbo santykių reguliavimu išsiskiria Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Toliau rikiuojasi Didžioji Britanija, Kanada, Airija, Naujoji Zelandija ir Čekija. Griežčiausiai darbo santykiai reguliuojami Portugalijoje, Liuksemburge, Meksikoje ir Prancūzijoje.

Lietuva – beveik per vidurį. Pagal senąjį Darbo kodeksą iš 41 šalies esame 27, pagal naująjį – 16. Trijose iš keturių Darbo lankstumo indekso sričių situacija beveik nepasikeitė. Į aukštesnę poziciją Lietuvą kilsteli tik viena sritis – sumažėjusios atleidimo iš darbo sąnaudos, t. y. sutrumpėję įspėjimo terminai ir sumažėjusios darbdavio mokamos išeitinės išmokos atleidžiant darbuotojus. Tai yra žingsnis į priekį, tačiau lieka klausimas, ar to pakanka.

Pažvelgus atidžiau, didelio postūmio nėra. Pavyzdžiui, taisyklės, reguliuojančios terminuotas darbo sutartis, darbo laiką, papildomą atlyginimą už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio dienomis, darbuotojų atleidimą, iš esmės nesikeičia. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas tam pačiam darbuotojui, atliekančiam skirtingas funkcijas, kaip buvo, taip ir lieka penkeri metai.

Atsirado naujų darbo sutarčių formų (ir tai puiku!), tačiau ir jas galima taikyti tik ribotai. Pavyzdžiui, pameistrystės darbo sutartis leidžiama sudaryti tik su 10 proc. darbuotojų. Tad, tarkime, jei nedidelė batus taisanti įmonė, turinti penkių žmonių komandą, į darbą norėtų priimti asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti specifinių profesijai reikalingų žinių, tokios sutarties sudaryti ji paprasčiausiai negalėtų.

Pusė metų, kai galioja naujasis Darbo kodeksas, parodė, kad baimintasi nepagrįstai. Gąsdinta dėl terminuotų sutarčių. Neva įmonės ims masiškai sudarinėti tokias sutartis arba atleidinėti žmones, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad to neįvyko. Tad kyla klausimas, ar naujajame Darbo kodekse nustatyti ribojimai iš tiesų yra būtini?

Rasti pusiausvyrą tarp darbo rinkos veiksmingumo ir darbuotojų apsaugos, kuri tradiciškai suprantama kaip griežtesnio reguliavimo būtinybė, yra nelengvas uždavinys.

Panašiai galima kalbėti ir apie daugelį kitų nuostatų, tarkime, suminės darbo apskaitos reguliavimą ar konsultavimosi su profesinėmis sąjungomis bei derinimo su jomis procedūras. Pavienės nuostatos gali neatrodyti pačios savaime tokios jau ydingos, tačiau sudėjus visą dėlionę tokio didelio laisvumo, kokį žadėjo valdžios atstovai, nėra.

Reikia tikėtis, kad kalbos apie naujus Darbo kodekso taisymus nesugrąžins mūsų atgal. Jei jau taisyti, tai tik turint tikslą, kad kitąmet Darbo lankstumo indekse nebūtume vidutiniokai.

Jurgita Čyžiūtė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"