Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Dar viena atominė jėgainė Lietuvos kaimynystėje

 
2017 08 19 6:00

Futbole egzistuoja posakis – neįmuši tu, įmuša tau. Atrodo, kad tokioje situacijoje atsidūrė Lietuva, kadaise turėjusi ambicijų pasistatyti atominę jėgainę. Ir ne tik užsitikrinti savo elektros gamybos pajėgumus, bet ir tapti energijos eksportuotoju regione. Iki šiol pagrindiniais Lietuvos konkurentais buvo laikomos Astravo ir Baltijos atominės elektrinės Baltarusijoje ir Kaliningrade. Ir jeigu pirmosios elektra keliaus į Baltarusijos ir Rusijos rinkas, o antroji tebus blefas, elektros energijos deficitas mūsų regione vis tiek išlieka. Jį patenkinti užsimojo kita mūsų kaimynė – Lenkija.

Rugpjūčio pradžioje Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ remdamasis savo anoniminiais šaltiniais informavo, kad Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą statyti atominę elektrinę Lenkijos Pamario vaivadijoje. Dabar vyksta diskusijos dėl technologijų pasirinkimo ir jėgainės statybos finansavimo.

Lenkijos vyriausybė šios informacijos nepatvirtino, bet yra daugybė ženklų, kad judama šia linkme. Pirma, nors Lenkijos vyriausybės atstovai teigia, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas, jie neneigia galimybės ateityje statyti atomines jėgaines. Antra, Lenkija jau vykdo poveikio aplinkai vertinimus dviejose potencialiose jėgainės statybos vietose. Trečia, Lenkijos pareigūnai jau pradėjo vizitus ir konsultacijas su potencialiais elektrinės statytojais. Lenkijos energetikos viceministras Andrzejus Piotrowskis balandžio mėnesį lankėsi Pietų Korėjoje, o liepą – Kinijoje, ten jo delegacija susitiko su atominės energetikos kompanijų atstovais, kurie pasidalijo atominių jėgainių valdymo patirtimi. Gegužės 18 dieną Lenkijos nacionalinis branduolinių tyrimų centras pasirašė susitarimą su Japonijos branduolinės energijos agentūra dėl bendradarbiavimo tobulinant aukštos temperatūros reaktorius. Gegužę Lenkijos energetikos ministerija organizavo bendrą seminarą su Prancūzijos institucijomis, užsiimančiomis branduoline energetika. Taigi Lenkija bando plėtoti savo intelektinį potencialą branduolinės energetikos srityje ir ieško potencialių partnerių, iš kurių ji galėtų įsigyti branduolinės energetikos technologijų.

Minėtos šalys nebuvo atsitiktinai pasirinktos vizitams, seminarams ir susitarimams pasirašyti. Būtent Japonijos („Electric Power Development Company“, „Hitachi“), Kinijos („China National Nuclear Corporation“, „China General Nuclear Power Group“), Pietų Korėjos („Korea Hydro and Nuclear Power“, „KEPCO E & C“) ir Prancūzijos („Areva“, „EDF“) koncernai įvardijami kaip pagrindiniai pretendentai statyti Lenkijos atominę elektrinę. Ji iškils Lubiatovo-Kopalino arba Žarnovico vietovėse iki 2030 metų.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lenkija nusprendė statyti atominę elektrinę, yra Europos Sąjungos (ES) klimato politika, kuri labai apriboja valstybių narių į atmosferą emituojamo anglies dvideginio kiekį. Lenkijai ši politika yra labai neparanki, nes didžiąją dalį energijos ji išgauna iš anglių. Lenkijos diplomatai ir politikai bandė išgauti Lenkijai išlygas arba sušvelninti ES klimato politikos reikalavimus, tačiau nesėkmingai. Todėl Lenkijos politikai suprato, kad vienintelis būdas jiems suderinti savo energetikos politiką su ES klimato paketu yra atominės energijos plėtojimas vietoj dabar naudojamų anglių jėgainių. Be to, reikia pridurti, kad ilgojoje perspektyvoje tai padės sumažinti Lenkijos miestus ilgus dešimtmečius varginančią smogų problemą.

Kokias preliminarias išvadas galima daryti iš turimos informacijos apie Lenkijos branduolinės energijos ambicijas? Pirma, Lenkija tikrai neprisidės prie Astravo atominės elektrinės projekto ir neimportuos iš jos energijos. Antra, Lenkijos politikai pabrėžia, jog jie kalba apie pirmąją jėgainę, o tai suponuoja, kad ateityje šioje šalyje galime sulaukti antros, trečios ir t. t. atominės jėgainės. Kol kas jų gaminama elektra numatyta vidaus vartojimui. Tačiau žinant, kad apetitas kyla bevalgant ir kad Baltijos valstybėse artimiausiu metu numatomas elektros energijos deficitas, negalima atmesti varianto, jog Baltijos šalys po 10–15 metų importuos Lenkijos branduolinę energiją. O kadaise svajojome, kad Lietuva su savo atomine jėgaine Visagine elektra aprūpins Estiją, Latviją ir Šiaurės Rytų Lenkiją...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"