Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Budėkite...

 
2017 12 02 6:00

Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!

Iš Evangelijos pagal Morkų

Kristaus raginimu budėti Bažnyčia pradeda adventą – viltingo ir aktyvaus Išganytojo atėjimo laukimo laiką, taip pat naujus liturginius metus.

Pirmiausia, adventas skirtas tam, kad dvasiškai atsinaujintume ir pasirengtume švęsti Kristaus gimimo šventę Kalėdas. Kartu jis primena ir būsimą Jėzaus atėjimą laikų pabaigoje. Žmogui labai norisi žinoti, kada tai įvyks, tačiau neduota. Nežinoma nei diena, nei valanda. Kristaus mokiniai taip pat domėjosi, o Jėzus tik priminė didįjį tvaną Nojaus dienomis ir Loto išsigelbėjimą, kai buvo sunaikinta Sodoma. Visi didieji įvykiai, kurių negalime kontroliuoti, būna netikėti, nors pateikiama ženklų, kad jie artėja. „Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, – sakė Kristus, – kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas... Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kai Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera...“

Galime įsivaizduoti, kokią neviltį kilus visuotiniam potvyniui ir išsiveržus ugnikalniui patyrė žmonės, suvokę esantys bejėgiai ir pasmerkti. Nepagelbėjo nei įsigytas turtas, nei sukauptos atsargos, nei postai ar įtaka visuomenėje. Paaiškėjo, kad vieninteliai Nojus ir Lotas visą gyvenimą darė tai, kas svarbiausia ir reikalingiausia. Jie klausė Dievo, buvo pasirengę, budėjo, todėl išsigelbėjo.

Pagunda nekreipti dėmesio į laiko ženklus, atidėlioti susitikimą su Dievu yra didelė. Darbas, buities ruoša, pirkimas, pramogos ir daugybė kitų reikalų užgožia rūpinimąsi dvasios gyvenimu. Begalė darbų verčia skubėti, nes sotaus gyvenimo poreikiai didėja greičiau nei galimybės juos patenkinti, todėl nepasitenkinimas tik stiprėja, o linksmybės kelia nepaliaujamą triukšmą ir svaigina, nepalikdamos laiko susimąstyti apie tokio gyvenimo laikinumą ir beprasmybę. Įsukti į šį ratą tampame priklausomi nuo kasdienio gyvenimo ritmo, jo diktuojamų sąlygų. Tai išsekina, atima tikrąsias vertybes, apiplėšia ir įkalina. Neturėdami jėgų išsivaduoti, pasiduodame ir tampame mažais didelės ydingo gyvenimo sistemos sraigteliais, abejingais prasmingam ir kilniam gyvenimui. Svarbiausia – sočiai pavalgyti, daug turėti ir pasilinksminti.

Nerandama laiko kartu su Dievu dėmesingai ištirti savo vidų: kokios mūsų mintys, įsitikinimai, įpročiai, darbai? Kažin kodėl tikruosius ir svarbiausius gyvenimo poreikius – tiesą, gėrį, tobulėjimą, dvasinę ramybę – nustumiame į savo veiklos pašalį. Manome, kad jie gali palaukti, suspėsime, ir už šią klaidą sumokame gyvenimu, nes laikas bėga labai greitai, o pabaiga visada ateina netikėtai, lyg vagis naktį.

Jėzus perspėja: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ Bažnyčia šią žinią pakartoja advento pradžioje, kviesdama atsinaujinti dvasiškai ir atkreipdama dėmesį į pirmąjį Išganytojo atėjimą, gimimą Betliejuje. Adventas ragina pakilti iš mūsų gyvenimo tamsos naujai tikėjimo kelionei, eiti į šviesą, gyvenimo pilnatvę, tai, ką neša ateinantis Išganytojas. Apaštalo Pauliaus žodžiais romiečiams jis kviečia: „Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego.“

Ateinantis Išganytojas išmoko pamatyti svarbiausius dalykus ir parodo tikrąjį kelią. Jis išsklaido apgaulingas iliuzijas ir viltis. Išganymas vyksta čia, kur esame, ir dabar, o ne ateityje, kurios dar nėra. Šiandien, ne rytoj, svarbu klausti ir atsakyti – kaip aš mąstau, ką jaučiu, kaip elgiuosi, kaip gyvenu dabar ir čia. Esame kelyje į savo ateitį, kuri gimsta mūsų dabartyje. Štai kodėl Kristus sako: „Budėk“, t. y. dirbk, kurk pagal Dievo mintį, pirmiausia, save ir sek Jo išmintimi, nes gerovė, kurios taip trokštame, prasideda nuo pakeistos žmogaus asmenybės. Kiekviena veltui praleista minutė pridaro didelių nuostolių ateityje. Kai atveriame širdį, ir Jo žodis, Jo išmintis, malonė tampa mūsų jausmais, mintimis ir darbais, nurimsta vidinė įtampa, atkuriama tvarka, sugrįžta ir širdyje pasilieka džiaugsmas bei ramybė.

Kristaus raginimas budėti reiškia nuolatinės vienybės ir bendravimo su Išganytoju būseną. Jos savybės yra Dievo žodžio klausymas ir Jo pamokymų vykdymas, nuoširdi malda ir sakramentų priėmimas, dorybių ugdymas ir artimo meilės darbai. Kaip sako Išganytojas, „jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“.

Aušvydas Belickas – Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"