Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Biurokratai atsisėdo į Mozės krasę

 
2017 11 20 6:00

„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos rabi.“

Šie Evangelijos pagal Matą žodžiai praėjusį sekmadienį skambėjo bažnyčiose. O man ausyse ataidėjo prieš kelias savaites nedidelėje konferencijoje girdėtas liūdesys, kad Europos Sąjungoje, ypač Lietuvoje, valstybės vairą į savo rankas perima (gal jau ir perėmė) biurokratai, kurie tiksliausiai žino, kas yra geriausia piliečiams, kuria kryptimi privalome eiti, kokie turi būti įstatymai ir kaip juos tinkamai suprasti. Tik jie žino, kas yra gėris, o kas – blogis. Kaip ir prieš du tūkstančius metų, soste dabar sėdi biurokratai – fariziejai, kuriems bet kokia laisvesnė mintis ar abejonė absurdiškais įstatymais yra didžiausia nuodėmė. Abejojančiuosius reikia bausti skaudžiai – antai prieš kelias dienas sužinojome, kad paauglius už kluptelėjimą ar vaikišką smalsumą būtina kišti į kalėjimus, kurie ir taip perpildyti. Visi supranta, jog tai nesąmonė, tačiau Rašto aiškintojai klysti negali...

Biurokratai užėmė valdžią be revoliucijų ir karų, tiesiog kiekvieną dieną leisdami naujas instrukcijas, paraidžiui jų laikydamiesi ir kitus versdami jomis vadovautis. Todėl ir karaliauja instrukcija, o ne protas.

Vis dažniau girdėti atodūsių, kad valstybės tarnyboje jau senokai pamiršta, kas yra iniciatyva, netradicinis sprendimo būdas, azartas. Už visa tai baudžiama, nes neatitinka instrukcijų raidės, nesvarbu, jog dėl to valstybė ima dusti ir skęsti abejingo apolitiškumo liūne.

Kodėl į šį sąrašą įtrauktos privačios įmonės, niekas iki šiol negali paaiškinti. Kaip ir atsakyti į kitus klausimus.

Kam prieštarauti ir ginčytis, siūlyti alternatyvą, kai biurokratiški fariziejai elgiasi pagal savo sukurtas taisykles – formaliai leidžia visuomenei diskutuoti, tik esminių pasiūlymų negirdi ir daro taip, kaip iš anksto sugalvota.

Lapkričio 2-ąją Ūkio ministerija surengė formalų įstatymo, kuris reglamentuos strateginių įmonių veiklą, projekto aptarimą. Ministerijos darbuotojai neslėpė, kad siūlomas variantas kupinas nelogiškų ir su tarptautine teise sunkiai derančių nuostatų, tačiau visas pastabas atrėmė vienu sakiniu: „Mums nurodė politikai, todėl paliepimą atliekame pagal nustatytas procedūras.“

O įstatymo projektas nustato kriterijus, pagal kuriuos įmonės priskiriamos prie svarbių nacionaliniam saugumui. Į jį patenka didžiosios valstybinės energetikos, infrastruktūros, vandens tiekimo įmonės, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registrai bei trys privačios bendrovės – „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“. Jos turės itin artimai „draugauti“ su Valstybės saugumo departamentu, informuoti šį apie vykdomus sandorius, atšaukti jau pasirašytus, jei bus nuspręsta, kad jie sudaryti su šalimis, kurios neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, bus varžomas ir bendrovių akcijų pardavimas.

Kodėl į šį sąrašą įtrauktos privačios įmonės, niekas iki šiol negali paaiškinti. Kaip ir atsakyti į kitus klausimus.

Kas norės bendradarbiauti su verslu, kuris gali išsižadėti savo žodžių ir parašų? Kiek tokioms įmonėms pabrangs paslaugų ir įrenginių teikimas, kas už tai sumokės? Kiek pailgės viešųjų pirkimų procedūros? Kas kompensuos nuostolius, jei sandoriai bus atšaukti? Ar Valstybės saugumo departamentas turi pakankamai kompetencijos ir pajėgumo tirti sandorius? Ar taip nepurenama dirva dar vienam korupcijos židiniui? Ar nepažeidžiama pamatinė teisė į ekonominės veiklos laisvę? Kodėl „Telia Lietuva“, o ne „Tele2“ ar „Bitė“?

Kiek iš tikrųjų Lietuvai kainuos šis įstatymas, nelabai kam rūpi. Bent jau dabar, nes mažai kas suvokia, kad įmonių sąrašas nėra baigtinis, kad jame gali atsidurti visi bankai, prekybos tinklai, bet kuri kita bendrovė. Tereikia taip nuspręsti Rašto aiškintojams ir fariziejams. Juk dabar jie „atsisėdo į Mozės krasę“, o tauta abejingai stebi jų pasididintų apsiaustų spurgus.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"