Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Biudžetui reikės ir Fortūnos malonės

 
2017 10 11 6:00

Finansų ministerija baigė vieną svarbiausių savo darbų – kitų metų valstybės biudžeto projektą. Nutylėti konkretūs skaičiai oficialiai bus paskelbti šiandien per Vyriausybės posėdį.

Pagrindinė finansų ministro Viliaus Šapokos žinia jau paskleista – didės asignavimai, o biudžetas bus perteklinis. „Kitų metų biudžetas privalo būti perteklinis, kad atitiktume fiskalinės drausmės taisykles. Ir ne tik, tai diktuoja ir ekonominė logika: kai ekonomika pradeda šilti, dalį pajamų, kurios yra laikinos, turime atidėti į rezervą galimiems sunkesniems laikams ateityje“, – kalbėjo V. Šapoka. Premjeras taip pat teigė, jog Seime bus patvirtintas perteklinis kitų metų biudžetas, nes kito kelio tiesiog nėra – Vyriausybė privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Didžiausia asignavimų dalis bus skirta atskirčiai ir nelygybei mažinti. Anot ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, daugiausia biudžeto lėšų numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, antra pagal dydį sritis – sveikatos priežiūra, toliau – gynyba. Didinant finansines kovos su skurdu priemones augs ir biudžeto pajamos. Kitaip ir negali būti, nes metams persiritus į antrą pusę Finansų ministerija dar pagerino ūkio augimo prognozes ir paskelbė apie ketinimus bent dalį biudžeto pertekliaus rezervuoti.

Šiandien laukia pirmi preliminarūs atsakymai į rūpimus klausimus. Pirmiausia, žinoma, pajamų ir išlaidų skaičiai, taip pat – kiek lėšų bus realiai skirta skurdo mažinimo programoms, o kiek – tų programų vykdytojams.

Sunkiausia bus pažaboti Seimo narių norą išlaidauti – juk projektuojamas perteklius, tegul ir nedidelis.

Kitas svarbus dalykas – paaiškės, kokios yra Vyriausybės ambicijos, kiek pajamų kitąmet planuojama ištraukti iš šešėlio. Tas ambicijas iš dalies gali iliustruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planas ir jo dalis pajamų struktūroje. Pavyzdžiui, šiųmetis PVM planas yra 3,283 mlrd. eurų – numatyta pajamų suma šiek tiek didesnė, nei jų gauta 2016 metais, tačiau PVM dalis valstybės biudžeto pajamų struktūroje sumažėjo nuo 40 proc. 2016-aisiais iki 38,7 proc. šiemet.

Vadinamasis PVM surinkimo atotrūkis (t. y. kiek skiriasi realus PVM surinkimas nuo to, kiek šių lėšų valstybė galėtų surinkti) Lietuvoje siekia 30–35 proc. ir yra prasčiausias visoje ES. Beveik toks pat – Rumunijoje. Nors Finansų ministerija argumentuoja, kad „juodoji skylė“ atsirado ir dėl netinkamos metodologijos, akivaizdu, jog geriau surenkamas PVM galėtų smarkiai padidinti valstybės pajamas. Taigi veiklos šioje srityje turi tiek už mokesčių surinkimą atsakingos institucijos, tiek įstatymų leidėjai. Naujoji Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė „Lietuvos žinioms“ yra minėjusi, kad po 12 metų sugrįžusi į VMI girdi tas pačias su PVM grobstymu siejamų asmenų pavardes. Anot jos, vadinamuosius PVM voratinklius padėtų išdraskyti reali atsakomybė – skiriamos atitinkamos bausmės tokios veiklos organizatoriams.

Dar viena svarbi pozicija – akcizai. Jie sudaro apie 16 proc. biudžeto pajamų. Projektas turėtų atskleisti valstybės nuomonę, kaip šias pajamas paveiks smarkiai padidintas alkoholio akcizas.

Asignavimų dalyje įdomiausi bus su atskirties ir nelygybės mažinimu siejami skaičiai. Esminę, arba „tektoninę“, mokesčių reformą, kaip anksčiau ją yra pavadinęs premjeras S. Skvernelis, Vyriausybė nukėlė į 2019-uosius. Kitiems metams Vyriausybė linkusi atidėti ir diskusijas dėl progresinių mokesčių, nors tai buvo viena formalių galimos valdžios krizės, pasikeitimų valdančiojoje koalicijoje bei socialdemokratų skilimo priežasčių. Kol nėra nei progresinių pajamų, nei turto mokesčių, pagrindinėmis kovos su dirbančių žmonių skurdu priemonėmis tampa socialinės išmokos ir biudžeto perskirstymas.

Svarbu ir tai, kaip į tas kovos priemones bus įterptas Finansų ministerijos dar vasarą parengtas garsusis „pokyčių krepšelis“. Kadangi prioritetinėmis buvo įvardytos socialinės apsaugos ir krašto apsaugos kryptys, anuomet „krepšelio“ projektas kėlė audringų diskusijų dėl kultūros sistemos darbuotojų skurdinimo.

Tačiau įdomiausia kitų metų valstybės biudžeto dalis – ne skaičiai, o paties įstatymo svarstymas Seime. Politinės batalijos dėl progresinių ir turto mokesčių, nereformuojamos „Sodros“, lengvatinio PVM tarifo šildymui tikrai užprogramuotos. Vis dėlto sunkiausia premjerui ir finansų ministrui bus pažaboti Seimo narių norą išlaidauti – juk projektuojamas perteklius, tegul ir nedidelis.

Jau girdėti Seimo ir valdančiosios koalicijos balsų, kad esant tokiai skurdo bei atskirties padėčiai valstybei geriau būtų skolintis ir dosniau finansuoti svarbias sritis. Šiems reikalavimams atremti premjeras turi svarų, tačiau vienintelį argumentą – konstitucinį fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą, kuriame nuo sausio 1 dienos įsigalioja nuostata kiekvieną valdžios sektoriui priskiriamą biudžetą vykdyti taip, kad jis būtų perteklinis arba subalansuotas.

Premjeras davė žodį. Jo lengviau būtų laikytis, jei Vyriausybė turėtų Seime aiškios ir tvarios daugumos palaikymą. Skylant socialdemokratams ir žinant, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nepatenkinti tiek projektuojamu 15 proc. PVM tarifu šildymui, tiek visu mokesčių korekcijos planu, kitų metų Valstybės biudžeto įstatymas greičiausiai bus grindžiamas susitarimais su mažosiomis frakcijomis arba sėkme. O Fortūna – įnoringa deivė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"