Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Biudžete liko pamiršta išlaidų už kvailystes eilutė

 
2017 11 23 6:00

Valstybės biudžeto išlaidų dalyje reikėtų numatyti naują eilutę – išmokas už valstybės klaidas, nepagrįstas vadovų ambicijas ar valdininkų kvailystes. Arba tiesiog būtų galima fiksuoti, kad tokia priemonė valstybei atsieis, pavyzdžiui, 1 ar 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Numatomas išlaidas iš anksto galima paskirstyti ir pagal ministerijų įtakos sritis. Atsižvelgiant į šiuo metu besiklostančią situaciją, kitiems metams daugiau tektų atriekti Susisiekimo, Aplinkos, Kultūros, Ūkio, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijoms. Na ir, žinoma, atskira eilute reikėtų numatyti Seimo išlaidas – tam atvejui, jei koks nors užsispyręs advokatas nuspręstų nustatyti sprendimų, už kuriuos vėliau tenka mokėti mokesčių mokėtojams, tiesioginį kaltininką. Tokias pat išlaidų eilutes savo biudžetuose turėtų numatyti ir daugelis savivaldybių. Pirmautų, žinoma, Vilnius, antroje vietoje liktų Neringa.

Šis kurortas įkliuvęs jau beveik du dešimtmečius, nes yra valdomas bent keturių valdžių – gyventojų renkamos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP), taip pat – Aplinkos ir Kultūros ministerijų įstaigų. Perfrazuojant klasiką, rašiusį: „Kol diplomatai kalba, patrankos tyli“, tenka konstatuoti, kad Neringos atveju patrankos (buldozeriai) jau prabilo.

Premjero Sauliaus Skvernelio moderavimo gebėjimų nepakako, kad Kultūros bei Aplinkos ministerijoms pavaldžios institucijos Kultūros paveldo departamentas ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba susitartų dėl KNNP plano pakoregavimo. To nesusitarimo kaina – Neringoje bus griaunami 5 objektai, arba 9 pastatai. Prieš keletą metų už teismo sprendimu nurodytą nugriauti žuvų restoraną „Sorento“ Juodkrantėje savininkai prisiteisė apie 1,5 mln. eurų kompensaciją. Pagal suderintą planą, valstybė moka 75 proc., o Neringos savivaldybė – 25 proc. priteistos sumos. Būtų logiška, kad valstybės institucijoms nesusitarus ta proporcija būtų peržiūrėta ir nuostolį dengtų ne Neringos savivaldybė, bet nesusitarusios institucijos – Aplinkos ir Kultūros ministerijos.

Už „Rengės ruožo“ vardu pagarsėjusios geležinkelio vėžės nuo Mažeikų iki Latvijos sienos išardymą Lietuvai galima planuoti 28 mln. eurų baudą. Spalį premjeras S. Skvernelis konstatavo, kad baudą teks mokėti visiems mokesčių mokėtojams. Visiškai nesvarbu, ar valstybė baudą mokės per viešuosius finansus ar iš bendrovės pelno, sumažinusi jos dividendus, – 28 mln. eurų galima išbraukti, kai tariamasi dėl lėšų medikų ar mokytojų algoms didinti.

Svarbu yra kitkas – susisiekimo ministro Roko Masiulio pastangos įrodyti, kad ankstesnės Vyriausybės priėmė neteisingus sprendimus, dabar davė vaisių. Logiška, kad bauda būtų sumokėta ne iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, o tiksline eilute iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų. Savo ruožtu Susisiekimo ministerija galėtų išieškoti žalą iš nominalių kaltininkų – tų, kurie 2008-aisiais priėmė sprendimą išardyti bėgius ir vėliau nerado būdų, kaip teisinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą. Tai galėtų būti ne vien buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, bet ir sprendimus priėmę premjerai, susisiekimo ministrai, bendrovės valdybos nariai, įskaitant ir problemos niekaip nesprendusių valdybų nepriklausomus narius.

Biudžeto eilutėje reikėtų numatyti ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ ieškinį Vilniui ir prezidentei, siekiant prisiteisti 100 mln. eurų žalą už politinį spaudimą nacionalizuoti „Vilniaus energiją“. Ginčas inicijuotas Vašingtono tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže.

Vilniui ir daugeliui kitų savivaldybių gresia reikalavimas grąžinti išleistas bet deramai nepanaudotas lėšas (jų yra apie 16 mln. eurų), kai už Europos Sąjungos pinigus buvo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, bet projektas neįgyvendintas iki galo – gyventojų būstai prie jų neprijungiami. Vilnius šiuo atveju yra lyderis – iš sostinės reikalaujama maždaug 4 mln. eurų.

Tačiau net ir visi šie švaistyti milijonai gali būti tik apvytęs žiedelis nuostolių medyje, kurį gerų nacionalinio saugumo ar didesnės kontrolės norų vedami politikai puoselėja kurdami strateginių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Valstybė šiurkščiai ketina kištis į trijų privačių bendrovių – „Telia Lietuvos“, „ORLEN Lietuvos“ ir „Achemos“ – veiklą, reikalaudama ne tik informacijos apie šių bendrovių sandorius, bet ir pasilikdama teisę juos stabdyti. Ir stabdyti ne tik tuo atveju, jei įrodytų pavojų nacionaliniam saugumui. Jie būtų tiesiog stabdomi įtarimų nagrinėjimo laikotarpiu. Tai būtų 10 dienų, per kurias valstybė galėtų pareikšti pretenziją, pora savaičių, per kurias ji galėtų atsakyti, kodėl tą sandorį stabdo. Vėliau bent kelerius metus truktų bylinėjimasis, jeigu paaiškėtų, kad valstybė yra neteisi.

Iki šiol švaistyti milijonai eurų tėra apvytęs žiedelis nuostolių medyje, kai jame išsiskleis strateginių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisų pumpurai.

Valstybė (įstatymo projekte numatyta sudaryti komisiją) galėtų kištis į sandorius, kurie viršytų 10 proc. bendrovės gaunamų pajamų. Taigi, valstybė numato teisę kištis į, pavyzdžiui, „ORLEN Lietuvos“ sandorį, jei jis viršytų maždaug 300 mln. eurų. Komisija jį galėtų stabdyti, o per 2–3 savaites – nutraukti. Kaip rodo pačiame Seime kylantys skandalai, valstybė tik praėjus metams geba įvertinti, kad kai kuriems Seimo sprendimams daro įtaką ar net juos lemia atskirų Seimo narių, jų šeimos verslo interesai. Ar taip nekuriama galimybė, kad kurio nors nesąžiningo Seimo nario ar įtakingo tarnautojo šeimos interesai bus lemiantieji? Kokias pretenzijas pareikštų privati bendrovė, jei valstybė neteisėtai sustabdytų 300 mln. eurų sandorį?

Tuomet užsisuktų visa tolesnė pasekmių grandinė – bylinėjimasis bent kelerius metus, nuostolių skaičiavimas, nuostolių atlyginimas, įskaičiuojant ne tik bendrovės prarastas pajamas, bet ir prarastus lūkesčius, reputaciją ir t. t. Galima tik spėlioti, tačiau toks ieškinys Lietuvai kainuotų daugiau nei dabar gresiantys mokėjimai už „Rengės ruožą“, „Veolios“ ieškinį, vandentiekio tinklus ir Neringoje numatytus griauti pastatus kartu sudėjus.

Todėl įstatymų leidėjams priimant tokius sprendimus drauge su įstatymo lydimaisiais aktais derėtų teikti ir valstybės biudžeto pataisas – iš anksto numatant nuostolių ir kompensacijų už valstybės nekompetenciją eilutę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"