Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Biudžetas: dar yra ką taisyti

 
2017 10 19 6:00

Vyriausybės paskelbtas kitų metų biudžeto projektas jau spėjo nuteikti optimistiškai – pirmą kartą finansai suplanuoti taip, kad pajamos būtų didesnės nei išlaidos.

Tiesa, kalbama apie konsoliduotą biudžetą – bendrą valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Žvelgiant giliau – vien į valstybės biudžetą – vaizdas šiek tiek kitoks: deficitas, augančios (ir ne visuomet reikalingos) išlaidos, fiskalinės drausmės taisyklių apėjimas, neefektyvus, mažai pajamų teikiantis turto valdymas.

Subalansuotam biudžetui sudaryti dabar yra puikios sąlygos – ekonomika auga (kitais metais BVP didės 2,9 proc.), iš mokesčių surenkama vis daugiau pajamų, ministerijos sunešė gana solidų taupymo „krepšelį“, didėjo privatus vartojimas, investicijos atsigavo, augo ir eksportas. Nepaisant to, valstybės biudžete tenka matyti įprastą reiškinį – deficitą. Planuojama, kad kitais metais valstybės išlaidos 469 mln. eurų viršys pajamas.

Ką tai reiškia? Kad valdžia, pasinaudodama ekonomikos augimu ir didesnėmis suneštomis pajamomis, galėjo subalansuoti biudžetą. Tačiau išlaidos dar labiau padidintos ir, deja, neefektyviau.

Pavydžiui, išlaidų augimo liūto dalį šiemet atsiriekia socialinė apsauga. Ironiška, kad dalis pasirinktų priemonių ar socialinių problemų nesprendžiamos, arba, priešingai, kaip tik aštrinamos. Tarkime, minimalios mėnesinės algos kėlimas bus įkandamas tikrai ne visoms įmonėms, tad dalis jų bus priverstos užsidaryti, o žmonės liks be darbo.

Arba papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus atsisakymas ir 30 eurų išmokos skyrimas yra ne tik netaikli priemonė (išmokas gaus tiek neturtingi, tiek turtingi tėvai), bet ir papildomai kainuoja mokesčių mokėtojams. Galų gale valdžia, nesudarydama sąlygų žmonėms daugiau kaupti pensijai privačiuose fonduose, tik dar labiau sunkina žmonių ir valstybės finansinę naštą ateityje.

Valstybės polinkis investuoti taip pat stipriai kirs per kišenę. Per valstybės investicijų programą kitąmet numatoma išleisti per 1 mlrd. eurų. 2019 ir 2020 metais ši suma tik didės. Problema, kad tai, kas vadinama „investicijomis“, mažai skiriasi nuo paprastų išlaidų. Investicijos paprastai daromos tam, kad duotų grąžą, o valstybės investicijos neretai priešingai – ateičiai sukuria finansinę naštą. Toks pavyzdys gali būti dažnai pustuščiai daugiafunkciai centrai savivaldybėse, kurių išlaikymui taip pat išleidžiama daug lėšų.

Augant šioms ir kitoms išlaidoms biudžetas pradeda braškėti. Todėl tam, kad nekiltų bėdų, taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, ribojančios valdžios apetitą išlaidoms didinti. Tačiau ir čia laukia nemaloni staigmena – fiskalinės drausmės taisyklės apeinamos taip, kad išlaidas būtų galima didinti.

Pagal dabartinę valdžios finansų būklę išlaidų didėjimą reikėtų riboti, tačiau biudžete atskaitos tašku pasirenkama ne dabartinė, bet prieš kelis mėnesius buvusi finansų situacija. Kodėl? Nes tada skaičiai buvo parankesni išlaidoms didinti.

Žvelgiant giliau – vien į valstybės biudžetą – vaizdas šiek tiek kitoks: deficitas, augančios (ir ne visuomet reikalingos) išlaidos, fiskalinės drausmės taisyklių apėjimas, neefektyvus, mažai pajamų teikiantis turto valdymas.

Išradingai žvelgdama į išlaidų didinimą, valdžia vis dar sunkiai randa galimybių efektyviai išnaudoti turimą turtą. O kūrybingumas čia praverstų. Valstybė turi turto už 50 mlrd. eurų, o planuojamos pajamos iš jo kitąmet sudarys tik apie 7 proc. (arba 496 mln. eurų). Efektyviau valdant turtą (pavyzdžiui, parduodant nereikalingus pastatus ir patalpas), būtų surenkama daugiau lėšų, tad būtų galima nedidinti ar net sumažinti mokesčius gyventojams. Reikia neužmiršti, kad racionalus valstybės turto valdymas yra vienas pagrindinių būdų, kaip papildyti valstybės biudžetą.

Taigi valstybės biudžete dar yra ką taisyti. Tačiau nerimą kelia tai, kad Seime greičiausiai jis bus pataisytas į blogąją pusę. Juk Seimo nariai, pataikaudami rinkėjams, kasmet teikia siūlymus didinti išlaidas, tarsi biudžetas būtų neišsenkamas gausybės ragas. Nors ir naivu tikėtis, kad valdantieji išgirs, bet norisi jiems priminti, jog gyvename ne tik šia diena. Trumparegiškas išlaidų didinimas, nesugebant efektyviai valdyti turimo turto, ateityje taps našta mums visiems.

Aistė Čepukaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"