Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Berlyno, Varšuvos ir Maskvos trikampyje

 
2018 09 18 6:00

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius, o penktadienį – Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vėl esame tarp dviejų geopolitinės įtakos polių – Varšuvos ir Berlyno. Ar rasime savo kelią?

Lietuvai yra itin svarbu turėti kuo glaudesnius ryšius su visais partneriais Europoje, nors pagal savo karinę galią jie negali prilygti JAV.

Nors tiek Lenkija, tiek Vokietija yra labai svarbios mūsų šalies saugumui, reikia pripažinti, kad tokie vizitai pastaruoju metu Lietuvoje nebuvo labai dažni.

Santykiai su Varšuva buvo atšalę dėl pernelyg didelių jos dėtų pastangų, kad Lietuvos lenkų pavardės būtų rašomos originalo kalba lotyniškais rašmenimis, tarsi tai būtų svarbiau nei bendri geopolitiniai interesai, kylant grėsmei iš Maskvos.

Santykiai su Vokietija yra palyginti geri, bet Lietuvoje tradiciškai esama nepasitikėjimo, kurį pastaruoju metu sustiprino Berlyno ir Maskvos interesai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Todėl kai kurie mūsų šalies apžvalgininkai, kalbėdami apie galimus glaudesniais ryšius su Berlynu, čia rašo didelį minusą.

Ši tendencija ypač išryškėja, kai imama lyginti Berlyno ir Vašingtono politika Europoje. Minusą Berlynui, kaip galimam labai svarbiam Lietuvos saugumo garantui, kai kurie mūsų apžvalgininkai rašo nepaisydami pozityvaus vaidmens, kurį pastaruoju metu atliko Vokietija ir konkrečiai A. Merkel, statydamos diplomatines užtvaras agresyviai Kremliaus politikai. Pamirštamas ir faktas, kad būtent Vokietija vadovauja tarptautiniam NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje.

Vašingtono ir Berlyno politika mūsų regiono atžvilgiu vis dar dažnai lyginama, tarsi JAV niekas nebūtų pasikeitę. Juk anksčiau JAV vadovavę prezidentai aiškiai suvokė NATO svarbą ir JAV interesus ginti Baltijos valstybes.

Dabar JAV valdžios viršūnėse irgi yra tokių, kurie ir toliau pasisako už aktyvią Vašingtono saugumo politiką Europoje, suvokia NATO ir euroatlantinių ryšių svarbą, būtinybę priešintis agresyviems Maskvos žingsniams. Tokių žmonių yra ir prezidento Donaldo Trumpo artimiausioje aplinkoje. Laimė, jie vis dar sudaro JAV politikos viršūnių pagrindą, bet jiems tenka susidurti su prieštaringa šalies vadovo politika, kurią privalu nuolat koreguoti.

Esant tokiai situacijai, Lietuvai yra itin svarbu turėti kuo glaudesnius ryšius su visais partneriais Europoje, nors pagal savo karinę galią jie negali prilygti JAV.

Regioninio saugumo požiūriu Lenkija ir toliau lieka viena svarbiausių galimų mūsų partnerių, bet Varšuva turi suprasti, kokios žalingos yra mesianistinės idėjos ir bet kokios užuominos apie didingą tarpukario Lenkijos vaidmenį Rytų Europoje.

Geriausia požiūrį į to meto laikotarpį palikti istorikams, jeigu nėra valios atsiprašyti už tai, kad tuo metu buvo užimtos kitų šalių teritorijos, įskaitant ir mūsų Vilnių.

Berlynas jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių Europai, taip pat ir Lietuvai. Už tai buvo atsiprašyta, bet šios kaltės nuolatinis akcentavimas vis dar neleidžia Vokietijai tapti kariniu požiūriu įtakinga valstybe Europoje.

Štai ir per vizitą Lietuvoje A. Merkel nevengė akcentuoti minėto kaltės jausmo, nors daugelis Lietuvoje tai jau būtų linkę palikti istorijai.

Jeigu Varšuvos ir Berlyno politika ir ateityje liktų bent tokia, kokia yra dabar, mes, net ir matydami labai rimtą Maskvos grėsmę, galėtume sakyti, kad esame palyginti saugūs, nes Europoje turime stiprius partnerius. Jie nevykdo tokios ekspansionistinės politikos, kokią, deja, tarpukariu vykdė ir Lenkija, ir Vokietija, kai mes irgi buvome atsidūrę Varšuvos, Berlyno ir Maskvos trikampyje. Dabar Lenkija ir Vokietija yra tvirtos demokratijos šalys, susaistytos tarpusavio ryšiais.

Tačiau situacija gali keistis. Šių dienų Europai iššūkį meta imigracijos problema ir komplikuoti Vašingtono bei Berlyno santykiai.

Požiūris į Vašingtoną gerokai skiriasi, kai į juos žvelgiama iš Vilniaus ar Varšuvos ir kai žvelgiama iš Berlyno. Požiūris į Berlyną taip pat gerokai skiriasi, kai į juos žvelgiama iš Vilniaus ir kai žvelgiama iš Vašingtono ar Varšuvos. Vakarų šalių trintis, pastaruoju metu – ir Europos Sąjungoje, labai silpnina ir mūsų regiono saugumą.

O požiūris į galimas imigracijos pasekmes Europai brėžia takoskyrą tarp Varšuvos / Vilniaus ir Berlyno. Imigracijos problema vasarą vos nesuskaldė trapios Vokietiją valdančios koalicijos, o tai galėjo nustumti į pakraštį net kanclerę A. Merkel.

Suvokiant, kad galimybė nublokšti į Europą milijoninę imigrantų iš Sirijos bangą vėl yra Vladimiro Putino rankose (šįkart – per smūgį Idlibo regione), negalima nematyti geopolitinės pusiausvyros Europoje trapumo.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"