Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Bekešo milžinkapis

 
2009 07 14 0:00

Daug mūsų tėvynėje gražių ir paslaptingų vietų... Taip sektų sakmę Vincas Krėvė. Neginčysiu, tik pridėsiu pastebėjimą, kad ne vienas Lietuvos kalnų laikytas kieno nors - Gedimino, Napoleono - ar tiesiog milžinų kapu. Tai Lietuvos milžinkapiai. Jie tam supilti esą, o saugoma milžinų dvasia gimdanti naujus dvasios milžinus.

Ir Vilniaus kalvos ne kitokios. Juk visi dainuojame, kaip po Žalgirio mūšio suguldė čia daug brolių greta milžinų, o Viešpats jų priglaudė dvasią. Gal Rasose, o gal tame pačiame Antakalny, kur po 580 metų vėl radosi Lietuvos gynėjų milžinų kapai.

O vienas senųjų karių milžinų, išmušęs patį Ivaną Žiaurųjį iš Maskvos užgrobtų Lietuvos žemių, štai ilsisi arba ilsėjosi kalne prie srauniosios Vilnios. Tokio didelio nesupylė Kasparui Bekešui ištikimieji vengrų ir lietuvių kariai, bet pats kalnas priėmė karvedį. Prieš 460 metų.

Tada Lietuvą valdė kitas vengrų didikas Steponas Batoras, išrinktas mūsų didžiuoju kunigaikščiu, o ta pačia proga ir Lenkijos karaliumi. Abiejų Tautų Respublika todėl taip ir vadinosi, kad valdovai buvo renkami. Steponas pasikvietė savo buvusį Transilvanijos varžovą Kasparą, kad susitaikę kartu gintų Lietuvą. Atsiėmė Ivano neseniai užgrobtus Polocką, Smolenską... Prie Polocko su savo vengrų husarais pasižymėjęs Kasparas Bekešas buvo priimtas į Lietuvos bajorus, ir du jo sūnūs, Lietuvos piliečiai, vėliau valdė Prienų ir Breslaujos žemes. O karalius Steponas įsteigė Vilniaus universitetą. Deja, tais pačiais metais Kasparas Bekešas mirė Lietuvos tvirtovėje Gardine, bet palaidoti atvežtas į Vilnių, į paties pasirinktą kalną, kuris žmonių lūpose gavo ir tinkamą vardą: Bekešo kalnas. Gedimino ir Bekešo kalnai nuo tada žiūri per Vilnią vienas į kitą.

Didvyrio buvusio kapo vietoje, o jį kadaise nuplovė patvinusi Vilnios upelė, prieš visus amžius davusi miestui vardą, šiomis dienomis atidengtas atminimo paminklas - vengriškas raižytas stulpas. Lietuviško ąžuolo, suprantama. Tūkstantmetėje Lietuvoje. Gal koks šviesus mokytojas vaikus atves.

Pašnekėjom, pakoncertavom. Atsisveikindami užtraukėm ir Lietuvos vyrų šienpjovių dainą - iš tų, kurios tebesaugo kaip slaptingieji milžinkapiai istorinį, jau ir mitologinį, pranešimą.

Anoj pusėj Dunojėlio

pievelė žaliavo...

Ne tik Bekešo husarai, štai ir lietuviai toli nujodavo. Šlovingą Vienos miestą, austrų sostinę, nuo turkų gynė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"