Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Baltijos kelias – tautiškumo pergalė prieš totalitarizmą

 
2017 08 26 6:00

Prieš kelias dienas suėjo 28 metai, kai minėdami 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines 2 mln. Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis ir sustojo į ilgiausią pasaulio istorijoje grandinę. Šis viso pasaulio dėmesio sulaukęs įvykis tapo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių kovos už laisvę simboliu. O kuo Baltijos kelias aktualus šiandien?

Apie okupuotas Baltijos šalis šaltojo karo metais Vakaruose kalbėta nedaug. Tikinčiųjų persekiojimus aprašė ir pasauliui skelbė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, o kad Lietuva Sovietų Sąjungos dalimi tapo ne savo noru, Vakarams nuolat primindavo išeivijos lietuvių organizacijos. Vis dėlto informacija apie gyvenimo už geležinės uždangos kasdienybę vakariečius pasiekdavo nedažnai.

Baltijos kelias buvo išskirtinis įvykis, gausiai aprašytas didžiausiuose pasaulio dienraščiuose, tokiuose kaip amerikiečių „Los Angeles Times“, „Washington Post“ ar britų „The Independent“. Visose publikacijose Baltijos kelias apibūdintas kaip Baltijos šalių gyventojų kova su okupaciniu režimu.

Reaguodamas į įspūdingą lietuvių, latvių ir estų dalyvavimą Baltijos kelyje, Komunistų partijos Centro komitetas pareiškė, kad „viskas nuėjo pernelyg toli“. Komunistų pareiškime rašyta, kad „nacionalizmo virusas Baltijos šalyse gali paliesti visos Sąjungos gyventojų interesus“ ir turėti itin skaudžių pasekmių.

Paradoksalu, bet dėl vieno dalyko Komunistų partijos lyderiai buvo teisūs. Baltijos kelias iš tiesų buvo lietuvių, latvių ir estų nacionalizmo simbolis. Kad tuo įsitikintume, pirmiausia turėtume trumpai panagrinėti, kas gi yra nacionalizmas ir kodėl šis žodis Sovietų Sąjungoje laikytas kone keiksmažodžiu.

Nacionalizmas, kaip politinė ideologija, ėmė formuotis XIX amžiuje. Daugelis mažesnių tautų, taip pat ir lietuviai, siekė išsivaduoti iš didesnių tautų priespaudos ir sukurti savo valstybes. Nacionalizmo esmė – kiekviena tauta turi teisę sukurti savo valstybę ir pati apsispręsti dėl savo ateities.

Šiuo požiūriu nacionalizmas yra visiška šovinizmo, skelbiančio vienų tautų pranašumą kitų atžvilgiu, priešingybė. Galbūt daugeliui atrodo, kad nacionalistai siekia tautos „etninio grynumo“, nori prievarta asimiliuoti ar sunaikinti tautines mažumas. Tačiau tai nėra tiesa.

Kaip nepriklausoma valstybė Lietuva 1918 metais susikūrė būtent pasinaudodama tautų apsisprendimo teise. Būtent nacionalizmas buvo su sovietų režimu kovojančių rezistentų, o vėliau ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio varomoji jėga.

Baltijos kelias tapo įkvėpimu ir kitų šalių patriotams.

Baisiausi žmonijos istorijoje nusikaltimai, tokie kaip Holokaustas, Holodomoras ar Osmanų imperijoje vykdytas armėnų genocidas, buvo inspiruoti šovinistinių idėjų, kai didesnės tautos pasijunta turinčios teisę pavergti mažesnes tautas ir „atsikratyti“ joms nepatinkančių etninių, socialinių ar religinių grupių.

Nors Sovietų Sąjunga nuolat skelbė tautų draugystės idėją, šios šalies politikai buvo itin būdingas šovinizmas. Sovietų Sąjungoje rusai akivaizdžiai dominavo kitų tautų atžvilgiu, kiekvienas šios imperijos gyventojas privalėjo mokytis rusų kalbos.

Kai kur rusifikacija pasiekė tokį lygį, kad net save patriotais laikantys daugelis Baltarusijos, Ukrainos gyventojų iki šiol kalba tik rusiškai, nes sovietų laikais ukrainiečių, baltarusių kalbos buvo išstumtos iš viešojo gyvenimo.

Kaip sovietiniais laikais, taip ir šiandien posovietinių šalių tautininkai yra tie, kurie pirmi stoja ginti savo šalies nuo naujojo Rusijos imperializmo. Prisiminkime 3–4 metų senumo įvykius Ukrainoje, kai prieš Rusijos remiamus separatistus pirmieji į kovą stojo radikalais vadinti tautinių judėjimų atstovai. „Doneckas, Slovjanskas, Kramatorskas yra pavyzdžiai to, kaip atrodo žemė be nacionalizmo: korumpuota, anarchiška, pilna parsiduoti pasirengusių samdinių. Tie kaukėti vyrai, kurie puldinėjo Ukrainos valstybines institucijas vadovaujami rusų vadų, dažniausiai nėra nacionalistai. Jie yra žmonės, kurie vykdytų kiekvienos politinės jėgos, kuri geriausiai sumokėtų ar daugiausia pažadėtų, nurodymus. Ir nors šie vyrai yra tik smulki mažuma, dauguma jiems nesipriešina“, – taip situaciją Ukrainoje apibūdino amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum.

Grįžkime prie Baltijos kelio. Šis įvykis tapo tautiškumo simboliu ne tik Baltijos šalyse. Štai 2013 metais nepriklausomybės siekiantys katalonai sudarė 400 km gyvąją grandinę, kurią įkvėpė būtent Baltijos kelias. Nors ir aiškiai suvokiant skirtumus tarp Lietuvos ir Katalonijos bei Rusijos ir Ispanijos, akivaizdu, kad Baltijos kelias tapo įkvėpimu ir kitų šalių patriotams.

Tautiškumas ir patriotizmas, o ne multikultūriškumas ir postmodernios žmogaus teisės yra tie dalykai, kurie ir ankstesniais laikais saugojo, ir XXI amžiuje labiausiai saugo Rytų Europą nuo stepių vilkolakio. Ir tai niekaip netrukdo Lietuvai būti visaverte Vakarų pasaulio valstybe, nes tautiškumas ir patriotizmas yra vienos svarbiausių bendražmogiškų dorybių, be kurių būtų neįsivaizduojama visa Vakarų civilizacija.

Laurynas Kasčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"