Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Atstumtieji: laisvai samdomi darbuotojai

 
2018 05 26 6:00

Vis daugiau žmonių dirba savarankišką arba laisvai samdomą darbą. Tokia yra nauja pasaulio realybė: dėl naujos gyvensenos, verslo praktikos ir technologijų darbo pasaulis nuolat sparčiai kinta. Turi keistis ir socialinės apsaugos sistemos. O jos dažniausiai kurtos darbuotojams, kuriuos saisto „standartiniai“ darbo santykiai – ilgalaikės darbo sutartys, darbas visą dieną.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES) savarankiškai dirbantieji, laisvai samdomi arba „nestandartiniai“ darbo rinkos dalyviai neturi tinkamos socialinės apsaugos. Tai reiškia ir skurdžią senatvę, ir nedideles socialines garantijas iki pensijos. Kaip juos apsaugoti? Lietuvoje šie žmonės vis dar nesulaukia deramo valdančiųjų dėmesio.

Kokius veiksmus siūlo Europos Sąjunga? Čia daugiau nei 30 mln. žmonių dirba savarankiškai (apie 15 proc. visų darbuotojų; JAV – apie 35 proc.). Lietuvoje savarankiškai dirba kas devintas dešimtas darbuotojas (tarp jų – individualią veiklą vykdantys asmenys, žmonės, dirbantys su verslo liudijimais, ūkininkai, dirbantieji pagal autorines sutartis). Į šią grupę patenka ir bene spalvingiausia, vadinamoji kūrybinė klasė – kūrybingų, išsilavinusių darbuotojų grupė: meno, komunikacijos, žiniasklaidos, dizaino, informacinių technologijų specialistai, kiti kūrėjai.

Skaičiai rodo aiškią tendenciją: savarankiškai dirbančių ir laisvai samdomų žmonių sparčiai daugėja. Labai dažnai ši darbuotojų grupė vaizduojama kaip išlaisvinanti ir žavinga. Realybė yra kur kas sudėtingesnė ir skaudesnė.

Daugelyje ES valstybių savarankiškai dirbantys asmenys tik iš dalies dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, todėl šiems darbuotojams kyla didelė skurdo senatvėje grėsmė. Tai reiškia ir nedideles neįgalumo išmokas, menką apsaugą susirgus (taip pat ir profesine liga), įvykus nelaimingam atsitikimui, išėjus motinystės/tėvystės atostogų. Savarankiškai dirbantys asmenys menkai saugomi ir nedarbo atveju.

Kitaip tariant, savarankiškai dirbantis žmogus priverstas būti geležinis: nesirgti, nelūžti, be pajamų ir vandens išgyventi ne vieną mėnesį ar metus. Taip nebūna ir taip neturi būti. Socialinė apsauga turi būti garantuota visiems – ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Tai galioja ir asmenims, dirbantiems ne visą darbo dieną ar pagal terminuotą darbo sutartį. Abi šios grupės sudaro 40 proc. visų ES darbuotojų.

Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu, apie kurį paskelbta 2017 metais Geteborge aukščiausio ES lygio susitikime, kovo viduryje Europos Komisija pristatė rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos. Rekomendacija siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir dirbantieji savarankiškai panašiomis sąlygomis galėtų apsidrausti atitinkamoje socialinio draudimo sistemoje; galėtų kaupti teises į adekvačias socialines išmokas ir jų reikalauti; galėtų lengvai perkelti savo teises į socialinio draudimo išmokas, jei keistų darbą. Tai svarbu, nes darbą, veiklos pobūdį šiais laikais daugumai žmonių tenka keisti gana dažnai.

Įgyvendinus šią Europos Komisijos rekomendaciją daugiausia naudos gautų moterys: būtent jos daugiausia dirba „nestandartinį“ darbą. Jos dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną, dėl vaikų arba rūpinimosi giminaičiais daro karjeros pertraukas arba net apskritai pasitraukia iš darbo rinkos.

Kai kurios ES valstybės, nelaukdamos nurodymų iš Briuselio, dėl savarankiškai ir „nestandartiškai“ dirbančių asmenų jau pradėjo vykdyti reformas. Vis dėlto aiškėja, kad reformos dažnai – nenuoseklios.

Prie jų galima priskirti ir nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėtas taikyti socialinio draudimo įmokų „atostogas“: savarankiškai dirbantys gyventojai, pradėję pirmą savo savarankišką veiklą, gali visus metus nemokėti „Sodrai“. Lyg ir gražu, bet tokios „atostogos“ reiškia, kad šie žmonės netenka socialinio draudimo, susirgę, susilaukę vaikų jie negauna jokių „Sodros“ išmokų, neskaičiuojamas ir darbo stažas senatvės pensijai. Kitaip tariant, valstybė pasiūlė žmonėms rizikuoti, o pati lieka stovėti nuošalyje.

Vyriausybių pareiga sukurti sistemą, kuri suteiktų galimybes išsaugoti socialinį draudimą keičiant darbo formą ir pobūdį.

Į laisvai samdomus, savarankiškai dirbančius žmones skersakiuoja ir bankai. Dažniausiai tokiems žmonėms gauti paskolą ar pasinaudoti išperkamąja nuoma – misija neįmanoma, net jei pajamos viršija vidutines statistines. Beje, apie tai ne kartą rašė ir „Lietuvos žinios“.

Pasakius A, reikia pasakyti ir B: savarankiškai dirbančių žmonių socialinis draudimas susijęs ir su jų pačių indėliu. Vyriausybių pareiga sukurti sistemą, kuri žmonėms reikštų ne tik didesnius įsipareigojimus sau ir valstybei, bet sudarytų ir tinkamas sąlygas pasinaudoti valstybiniu socialiniu draudimu, suteiktų galimybes išsaugoti socialinį draudimą keičiant darbo formą ir pobūdį.

Situaciją apsunkina tai, kad savarankiški, laisvai samdomi darbuotojai – labai skirtingi. Skiriasi šių žmonių darbo pobūdis, išsimokslinimas, motyvacija, ambicijos ir poreikiai. Rezultatas – niekas jiems neatstovauja visuomeniniame, politiniame gyvenime. Ar pamatysime šių darbuotojų atstovus Trišalėje taryboje? Ne. Ar jiems atstovauja profesinės sąjungos, kūrybinės organizacijos? Dažniausiai – ne. Ši dirbančių žmonių grupė tarsi palikta likimo valiai. O juk taip Lietuvoje dirbančių asmenų skaičius artėja prie 150 tūkstančių.

Esu įsitikinusi, kad ir savarankiškai, ir „nestandartiškai“ dirbančių žmonių socialinės garantijos yra mūsų, socialdemokratų, rūpestis. Ir svarbus mūsų kasdienės veiklos turinys – išvaduoti visus šiuos žmones iš socialinių spąstų.

Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, socialdemokratė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"