Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Aš ir Tėvas esame viena

 

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Iš Šv. Mato evangelijos

Švenčiame Švenčiausiosios Trejybės iškilmę, vieno Dievo trijuose Asmenyse slėpinį. Iš visų mūsų tikėjimo slėpinių Švč. Trejybė yra pats giliausias ir turtingiausias. Mes niekada nebūtume šio slėpinio pažinę, jei jis nebūtų mums Dievo apreikštas. Nors Šventajame Rašte Trejybė nėra įvardijama, tačiau galime rasti jos pėdsakų. Jau pats Dievo vardas hebrajų kalboje vartojamas daugiskaita. Senajame Testamente Dievas turi du vardus: Elohim pažodžiui reiškia „Dievai“. Paradoksas, vienintelis Dievas įvardijamas daugiskaitos forma. Kitas Dievo vardas yra YHVH. Jia yra netariamas, todėl vietoj jo vartojami kiti žodžiai, išreiškiantys Dievą, pavyzdžiui, Adonai, tai yra Viešpats. Tai vardas, kurį Dievas atskleis Mozei Sinajaus dykumoje. Šis vardas glaudžiai susijęs su veiksmažodžiu „būti“. Dievas yra visokios būties šaltinis. Jis yra tas, kuris yra Esantysis. Taigi Dievas yra vienas YHVH, bet būna keliuose asmenyse (Elohim). Tai užtvirtina ir keletas mįslingų Senojo Testamento tekstų. Pradžios knygoje, prieš sukurdamas žmogų, Dievas taria: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą...“ Kodėl Dievas taria „padarykime“ daugiskaitos forma? Hebrajų kalba turi vienaskaitą, sau paliepti „padarysiu“ ar save padrąsinti imti veikti. Daugiskaitos forma įprastai reikalauja pašnekovo. Kas jis? Panašiai skaitome ir pranašo Izaijo knygoje: „Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ Ką turėjo omenyje Dievas klausdamas, kas gi bus mūsų pasiuntinys?“

Dievas, įeidamas į vienos Izraelio tautos konkrečią istoriją, apsireiškia kaip vienintelis Dievas. Pakartoto įstatymo knygoje skaitome: „Klausyk, Izraeli! Viešpats mūsų Dievas yra vienas. Nėra kitų dievų, nes Dievas yra vienas.“ Nepaisant pabrėžto vienatinumo, Senajame Testamente Dievas dažnai patiriamas kaip dialoginė vienybė, kaip Dievas, esantis nuolatiniame santykyje. Puikų pavyzdį randame Patarlių knygoje: „Prieš amžius buvau sukurta... Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta... Aš ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą; kada jis paskyrė jūrai ribas, kai jis nustatė žemės pamatus. Tuomet aš buvau su juo kaip jo Talkininkė (architektė). Diena iš dienos buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį šokdama.“ Personifikuota Dievo išmintis ne tik nuo pradžių dalyvauja Dievo kūrime, bet ir džiūgauja būdama Dievo akivaizdoje, šokdama priešais Jį. Bažnyčios tėvai Joje atpažino Dievo Sūnaus, nuo amžių esančio priešais Dievą Tėvą, skelbimą.

Naujajame Testamente Jėzus taip pat tvirtina, kad Dievas yra „vienintelis Viešpats“ ir kad reikia Jį mylėti visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Tačiau kai Jėzus krikštijosi Jordano vandenyse, netikėtai perskilo dangūs, ir Dvasia kaip balandis nužengė ant Jo, o iš tų dangų pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, su tavimi man gera.“ Jėzaus krikšte dalyvauja visa Švenčiausioji Trejybė. Kiekvienas iš trijų Asmenų apreikšdamas save atskleidžia ir kitus du: Tėvas atskleidžia save kaip Tėvą, sakydamas apie Jėzų: „Tu esi mano mylimasis Sūnus.“ Jėzus atsiskleidžia kaip Sūnus ištardamas: „Abba“ (Tėve). Šventoji Dvasia apsireiškia mums kaip Tėvo ir Sūnaus Dvasia mokydama mus ir leisdama mums ištarti „Abba“ ir „Jėzus yra Viešpats“. Galiausiai Mato evangelijoje Jėzus liepia mokiniams: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Taigi Dievas yra tuo pat metu Trejybė ir Vienybė. Visi simboliai, kuriais norima atvaizduoti Trejybę, turi bendrą bruožą: jais siekiama parodyti, kad trejybiškumas neprieštarauja vienybei.

Švč. Trejybės esmė yra besąlygiškas atsidavimas ir visiškas savęs dovanojimas. Tėvas dovanoja save Sūnui, Sūnus Tėvui, o Šventoji Dvasia yra Meilės, kuria jie dalijasi, Dovana. Dievas Tėvas nuo amžių yra santykyje su savo vienatiniu Sūnumi, kuris savo ruožtu nuo amžių yra Sūnus tik santykyje su savo Tėvu. Tėvas kalbasi su Sūnumi ir abu jie yra viena Dvasioje, kuri, galima sakyti, yra dovanojimo ir meilės Aplinka, kurioje jie yra vienas vienintelis Dievas.

Žvelgdami į Trivienio Dievo slėpinį, mes jame atrandame ir žmogaus tikrąją prigimtį bei pašaukimą. Dievas yra nuolatiniame meilės santykyje, tad žmogus, būdamas sukurtas pagal jo paveikslą ir panašumą, yra pašauktas gyventi ta pačia tikrove. Žmogus savo esme yra kūrinys, kuris gyvena palaikydamas santykį su Dievu Kūrėju ir per tai – su visais savo broliais bei seserimis. Žmogus save įgyvendina ne siekdamas absoliučios autonomijos, bet priešingai – pripažindamas, jog yra Dievo vaikas, besistiebiantis į Dievą. Ir nesvarbu, prie kurio Švč. Trejybės asmens glaustumės, visuomet artėtume prie visų trijų asmenų – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Visi Jie yra viena. Tad prašykime, kad Dievas Tėvas išmokytų mus būti Dievo vaikais, Sūnus – klusnumo Dievo Tėvo valiai, o Šventoji Dvasia – meilės.

Kazimieras Milaševičius OSB yra kunigas, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"