Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar vienas terminas gali sugriauti lietuvių kalbą?

 
2018 02 09 6:00

Kalbu apie terminą „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“. Jį vietoj plačiai vartojamo termino „poįstatyminis teisės aktas“ prieš dešimtmetį pasiūlė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Terminologijos pakomisė. Jos argumentas – terminas „poįstatyminis teisės aktas“ yra „darybiškai netaisyklingas“, jis nevartotinas. Teisininkai norėtų grąžinti anksčiau vartotą terminą, kalbininkai prie šio klausimo žada grįžti artimiausiame Terminologijos pakomisės posėdyje. Gal pateikiami argumentai padėtų kalbininkams apsispręsti, kodėl terminas „poįstatyminis teisės aktas“ neturėtų būti keičiamas terminu „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“.

Terminas „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“ gali apibūdinti aktą, kuris turi įstatymo galią (pavyzdžiui, įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo), taip pat aktą, kuris yra žemesnės galios negu įstatymas (pavyzdžiui, Seimo nutarimą, Vyriausybės nutarimą, Respublikos prezidento dekretą ir kt.). Teisinio aiškumo, teisinio tikslumo požiūriais nepriimtina vieną terminą vartoti skirtingos rūšies ir teisinės galios teisės aktams apibūdinti, dviem skirtingoms situacijoms atspindėti. Vien tai kelia teisinę sumaištį.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pasiūlytas terminas „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“ negali būti laikomas specialiu teisės terminu, nes neturi specialaus teisinio krūvio.

Kalbininkų pasiūlytas terminas yra nepriimtinas ir dėl to, kad Seimas, Vyriausybė, Respublikos prezidentas gali leisti teisės aktus, pavyzdžiui, priimti nutarimus, sprendimus, rezoliucijas, memorandumus ir kt., ne tik įgyvendindami įstatymus, bet ir nesant įstatymų, tik dėl to, kad pagal Konstituciją jie turi įgaliojimus spręsti tam tikrus klausimus ir leisti atitinkamus teisės aktus. Tokie Seimo, Vyriausybės, prezidento įgaliojimai kyla iš jiems Konstitucijoje priskirtų funkcijų ir kompetencijos, iš nurodytų institucijų konstitucinės paskirties. Teisės aktai, išleisti nesant įstatymo, negali būti vadinami „įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais“.

VLKK Terminologijos pakomisė „poįstatyminį teisės aktą“ apibūdina kaip „norminį teisės aktą, kuriame nustatoma įstatymo įgyvendinimo tvarka“. Tai taip pat netikslu, nes poįstatyminiai teisės aktai gali būti ne tik norminiai, bet ir individualūs. Kita vertus, įstatymas gali būti įgyvendintas ne tik priėmus jo įgyvendinimo teisės aktą, bet ir nepriėmus tokio akto, pavyzdžiui, sudarius įstatyme numatytą sutartį. Be to, „įstatymo įgyvendinamajame teisės akte“ neretai yra kur kas daugiau teisės normų nei vien skirtų įstatymui įgyvendinti.

Ar terminas „poįstatyminis teisės aktas“ tikrai negali būti vartojamas? Net jei šis terminas, kaip rašoma Terminologijos pakomisės sprendime, yra „darybiškai netaisyklingas“, nereiškia, kad galime sutikti vietoj jo vartoti terminą „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“. Šis terminas teisininkams visiškai nereikšmingas, jiems svarbu turėti ir vartoti teisės terminą, kurio turinys yra aiškus, teisiškai vienareikšmis, neklaidinantis, t. y. terminą, kuris parodo, kad Seimo nutarimai ir kiti aktai, Vyriausybės nutarimai ir kiti aktai, Respublikos prezidento dekretai ir kiti aktai, ministrų išleisti įsakymai, kitų valstybės institucijų išleisti teisės aktai, kad ir kaip jie pavadinti, taip pat nepaisant to, ar tai būtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, ar ne įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, yra žemesnės galios negu įstatymas. Terminas „poįstatyminis teisės aktas“ labai tinka šiai funkcijai. Negalima ignoruoti ir to, kad šis teisės terminas seniai įsitvirtinęs teisės teorijoje, yra teisininkų bendruomenės aprobuotas, ilgą laiką ir nuolat vartojamas teisės mokslinėje literatūroje, visų Lietuvos teismų praktikoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstatavus, kad teisės aktas yra poįstatyminis, iš karto aišku, kad jis negali prieštarauti įstatymui. Labai dažnai tai yra bylos sprendimo raktas.

VLKK Terminologijos pakomisės pasiūlytas terminas „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“ negali būti laikomas specialiu teisės terminu, nes neturi specialaus teisinio krūvio, jis tik parodo, kad yra ir tokių teisės aktų, kuriais įgyvendinamas įstatymas, tačiau neatspindi, kokios rūšies (formos) ir kokios teisinės galios aktais įstatymas gali būti įgyvendintas; nurodytasis terminas neatspindi ir tų teisės aktų, kurie turi žemesnę galią negu įstatymas, tačiau nėra įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nes išleisti nesant įstatymo. Tai svarbiausi termino „įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas“ trūkumai, jų yra ir daugiau. Teisininkams šio termino nereikia, nes teisės požiūriu jis nieko neišreiškia.

Teliko pridurti, kad kalbininkai ir teisininkai turėtų rasti sprendimą, kuris leistų suderinti „darybiškai netaisyklingo“ termino „poįstatyminis teisės aktas“ vartojimą su teisės aktų sistemos logika ir samprata, teisės aktų hierarchija, teisėkūros principais, teisės aiškinimo ir jos taikymo praktika ir poreikiais. Terminologijos pakomisės sprendimas turėtų būti pakeistas, visų pirma panaikinant draudimą vartoti terminą „poįstatyminis teisės aktas“. Būtina ieškoti kompromiso, tenkinančio ir lietuvių kalbos puoselėtojus, ir teisininkus. Pasvarstykime, gal terminų darybos taisyklės leidžia taikyti išimtis kai kuriems specifiniams terminams, jau seniai nusistovėjusiems atitinkamoje mokslo ar profesinės veiklos srityje, taip pat ir teisėje? Įteisinę terminą „poįstatyminis teisės aktas“ lietuvių kalbos terminų darybos taisyklių nesugriausime.

Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"