Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar po žlugusios apkaltos turi būti pirmalaikiai rinkimai

 
2018 03 27 6:00

Praėjusią savaitę Seimas atsisakė balsuoti už pirmalaikių rinkimų rengimą, taip atmesdamas žurnalisto Andriaus Tapino mitinge ir feisbuke išsakytus reikalavimus. Šio mitingo iniciatoriai ir dalis žiniasklaidos apkaltino Seimo narius baime netekti kėdžių. Tačiau ar iš tikrųjų pirmalaikiai rinkimai yra gėris, o jų nerengti – blogis?

Kaltinimų Seimo nariams dėl egoistinių paskatų atsisakius balsuoti už pirmalaikius rinkimus praėjusią savaitę buvo išsakyta tiek daug, kad net nesinori jų kartoti. Žinoma, faktas, kad parlamento nario vieta yra šilta ir labai gerai apmokama, o iki kitų Seimo rinkimų – dar 2,5 metų, daliai parlamentarų buvo stiprus argumentas balsuoti „prieš“. Dėl to didžioji dalis ekspertų, išgirdusių kalbas apie pirmalaikius rinkimus, laikė jas nerealiomis – vargu ar gali norėti padėti mandatą 87 Seimo nariai, juolab atstovaujantys toms politinėms jėgoms, kurios po kitų rinkimų kažin ar pasididintų vietų skaičių parlamente.

Negalima atmesti to, kad pirmalaikių rinkimų ims reikalauti ir į Seimą nepakliuvę, labai norintys ten patekti asmenys.

Vis dėlto manyčiau, kad tai – tik dalis paaiškinimo. Svarbu turėti ir atsakymą į klausimą, ar žlugus apkaltai kaskart būtina rengti naujus Seimo rinkimus. Antra, ką politiniam gyvenimui suteikia pirmalaikių rinkimų precedentas.

Tie, kas teigia, kad žlugus Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltai parlamentas save diskreditavo, todėl reikia naujų rinkimų, vadovaujasi dvejopais argumentais. Vieni sako, kad Seimas bet kuriuo atveju turi nubalsuoti už apkaltą, kai ją paremdamas savo išvadą pateikia Konstitucinis Teismas. Antri teigia, kad ši apkalta buvo ypatinga, nes Seimo narys kaltintas palaikęs ryšį su buvusiu KGB pareigūnu, vienu „Dujotekanos“, anksčiau įvardytos kaip priedangos organizacijos, darbuotoju.

Pirmieji, vertindami tokius M. Basčio apkaltos rezultatus Seime, prabilo ir apie tai, kad Konstitucijoje reikia išbraukti eilutę apie parlamento vaidmenį apkaltos procese. Jų teigimu, Konstituciniam Teismui nustačius Konstitucijos pažeidimą, balsavimo Seime nebereikia.

Vis dėlto nereikėtų skubėti daryti tokių išvadų. Jeigu Konstitucijos kūrėjai būtų taip galvoję, jie nebūtų suteikę parlamentui vaidmens balsuoti po Konstitucinio Teismo išvados. Tačiau yra kitaip. Kaip suprantu, laikydami Lietuvą parlamentine prezidentine valstybe, Konstitucijos kūrėjai norėjo palikti saugiklius ir tuo atveju, jei Konstitucinio Teismo teisėjai (juk ir jie yra žmonės) suklystų. Negerai, jei Lietuvoje būtų imama žengti Konstitucinio Teismo sudievinimo keliu. Būtent tuomet tampa reikalingas Seimo vaidmuo, nors parlamento nariai taip pat yra žmonės. Ir jie gali ne tik klysti, bet turėti ir savo asmeninių skaičiavimų bei partinių interesų.

Bet kuriuo atveju klausimas yra pernelyg sudėtingas, kad remiantis tik šia žlugusia apkalta mūsų šalies Konstitucijoje paskubomis būtų galima daryti kardinalius pokyčius. Tačiau kalbant apie Seimo nario ryšius su buvusiais KGB pareigūnais, viskas lyg ir daug aiškiau. Už tokius ryšius ir jų galimą poveikį politikams reikia griežtai bausti.

Problemų kyla tik dėl požiūrio į pačią „Dujotekaną“. Dar 2006–2007 metais parlamentinio tyrimo metu ji įvardyta kaip galima priedangos organizacija. Nustatyta, kad su ja daug ryšių turėjo ir kai kurie aukšto rango prezidentūros pareigūnai, kai valstybės vadovas buvo prezidentas Valdas Adamkus. Be to, ši organizacija dosniai rėmė įvairias partijas, įskaitant ir tas, kurios dabar reikalavo pirmalaikių Seimo rinkimų.

Ar Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl Seimo nario M. Basčio kaltės, tokie pat procesai neturėtų vykti ir dėl kitų politikų ar politinių jėgų, turėjusių ryšių su „Dujotekana“? O gal dalis Seimo narių slaptai balsuodami šios apkaltos nepalaikė dėl to, kad supranta, jog balsavę už apkaltą galėjo sukelti pavojingą precedentą ir sau – tai būtų ginklas, kuris galėtų atsisukti prieš kiekvieną, turėjusį ryšių su „Dujotekana“.

Kitu kampu precedento problema išryškėja, kai kalbama apie pirmalaikius Seimo rinkimus po žlugusios apkaltos. Konstitucijoje neatsitiktinai sudėlioti terminai ir kadencijos, kurioms renkama aukščiausioji šalies valdžia. Vieną kartą surengus pirmalaikius rinkimus, sukuriamas precedentas, kad ši norma nebėra tokie tvirta ir svarbi. Ateityje, kilus bet kokiai didesnei ar mažesnei krizei, gali atsirasti asmenų ar grupių, kurios imtų reikalauti pirmalaikių rinkimų: Seimo, prezidento, savivaldos.

Gali būti, kad šiuos raginimus jie išsakys dėl asmeninių įsitikinimų, iš gerų paskatų, galvodami, kad situacija yra labai rimta ir tik pirmalaikiai rinkimai ją gali išspręsti. Tačiau negalima atmesti to, kad pirmalaikių rinkimų ims reikalauti ir į Seimą nepakliuvę, labai norintys ten patekti asmenys bei tie, kas parlamente nori dar daugiau vietų, nei turi jų dabar.

Vis dėlto ir 1992 metų Lietuvos patirtis rodo, kad ne visada pirmalaikių rinkimų iniciatoriai būna nugalėtojai. Norai patekti į Seimą gali sužlugti, o pirmalaikių rinkimų precedentas, pakertantis politinį stabilumą, jau būna sukurtas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"