Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar Lenkijoje turime tvirtą užnugarį?

 
2017 08 16 6:00

Kaimynų nepasirinksi. Tokia yra geopolitinė kiekvienos valstybės gyvavimo tiesa. Reikia tiesiog sugebėti agresyvių kaimynų keliamą grėsmę neutralizuoti ir stengtis rasti, jei tik įmanoma, patikimų partnerių, galinčių užtikrinti arba padėti ginant mūsų valstybės saugumą. Suvokiant šią taisyklę kyla klausimas, o kas mums yra Lenkija?

Ypač daug tokių klausimų kyla po to, kai praėjusią savaitę ir Lietuvą iš Varšuvos pasiekė slaptai įrašyto pokalbio ištrauka su buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro ir Seimo maršalkos Radoslawo Sikorskio pasakymais, tiesiog mirgančiais keiksmažodžiais ir niekinimais mūsų valstybės atžvilgiu. Ne vienam tai galėjo kelti klausimą, ar tokiu kaimynu būtų galima pasitikėti didelių išbandymų metu.

Vis dėlto reikia suvokti, kad Lenkija yra labai svarbi strateginė šalis Lietuvai, o siauras Suvalkų koridorius tarp mūsų sienų yra tarsi bambagyslė, jungianti Lietuvą su likusia Europa, nes Baltijos jūra, deja, ne tik jungia, bet ir skiria savo platybe. Pagaliau būtent Lenkijoje, o ne Baltijos valstybėse galingiausia NATO valstybė – JAV – nusprendė dislokuoti savo pajėgas, kurios ten atvyko šių metų pradžioje.

Tikimasi, kad per ateinančius keletą metų į Lenkiją atvyks apie 7 tūkst. JAV ir kitų NATO šalių karių. Ten bus ir šių pajėgų logistikos centras regione. Tiesa, iš JAV atvykusi vadinamoji „Geležinė brigada“ su naujausia karine technika bus rotuojama ir kitose regiono šalyse, įskaitant Lietuvą, bet aišku, kad JAV akcentavo Lenkiją. Ir tai nekeista. Lenkija turi vienas galingiausių karinių pajėgų regione, ir tai yra labai svarbu, o Amerikoje – vieną gausiausių bendruomenių, į jos balsą privalo atsižvelgti bet kuris JAV vadovas. Ar tai būtų Barackas Obama, ar Donaldas Trumpas.

Šios karinės pajėgos ir turėtų būti panaudotos ginant Suvalkų koridorių, jeigu Rusija sugalvotų jį uždaryti blokuojant visų Baltijos šalių ryšį su Vidurio Europa. NATO pajėgos – tiek iš regiono šalių, tiek ir atvykusios iš kitų Vakarų valstybių – šiais metais karinėse pratybose kaip tik ir realizavo Suvalkų gynimo scenarijų.

Bet, skaitant labai įtakingo Lenkijos politikoje asmens mintis apie Lietuvą, kyla klausimas, ar esant tokiam mąstymui galima būtų tikėtis pagalbos ginant mūsų šalį, jei kiltų pavojus, kai pagrindinis akcentas tame pokalbyje buvo kaip pamokyti tuos lietuvius. O tie Lietuvos žmonės, kurie nenori pamiršti istorijos puslapių, kelia ir kitą klausimą – ar Lenkija išsigydė imperines nuotaikas kaimynų atžvilgiu.

Tarpukario Lenkiją kai kurie Vakarų istorikai istorikai vadina „mažąja imperija“, kuri susirėmė su Sovietų Rusija ne tik gindamasi, bet ir siekdama kitų šalių žemių, nes jas laikė savomis. Tarp jų buvo ir Vilnius, Pietryčių Lietuva bei Lvovas.

Daug svarbiau vertinti tai, ką šalies valdžia daro dabar nei kada nors praeityje.

Tačiau nėra tokios valstybės, kuri amžių istorijoje nebūtų turėjusi konfliktų su viena ar kita kaimynine šalimi. Ir nesvarbu, ar tai būtų šiandien galingos valstybės, tokios kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, ar daug mažesnės šalys, kaip Slovėnija, Lietuva ir t. t. Daug svarbiau vertinti tai, ką šalies valdžia daro dabar nei kada nors praeityje.

Požiūris į agresiją kitų šalių atžvilgiu, jų užkariavimą, teritorijų atplėšimą pasikeitė XX antrojoje pusėje. Ypač tarp valstybių, kurios dabar yra Europos Sąjungos bei NATO narės ar tiesiog laiko save Vakarų bendruomenės dalimi. Joms priklauso ir Lietuva, ir Lenkija, o kitos bendruomenės šalys neigiamai vertina, kai kuri nors iš jų nepagarbiai kalba apie kitą bendruomenės narę. Beje, R. Sikorskis leido sau gana nepagarbiai kalbėti ne tik apie Lietuvą, todėl toks jo elgesys nėra visiška naujiena.

Be to, R. Sikorskis nebėra valdžioje, todėl tai, ką ir mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino kaip atskirų Lenkijos politikų nenuoširdumą Lietuvos atžvilgiu, dvigubo dugno politiką, norėtųsi palikti kaip nemalonų praeities puslapį.

Juo labiau kad tada, kai Lenkijoje interneto portalas tvp.info paskelbė slaptai įrašytą tuometinio šios šalies užsienio reikalų ministro R. Sikorskio ir „PKN Orlen“ valdybos pirmininko Jaceko Krawieco pokalbį, o jo turinys sukėlė didelį pasipiktinimą Lietuvoje, ilgai netruko ateiti ir šių dienų Varšuvos politikų žinia.

Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Krzysztofas Szczerskis pareiškė, kad R. Sikorskio žodžiai neatspindi Lenkijos valdžios pozicijos. Be to, K. Szczerskis pranešė, kad rugpjūčio pabaigoje jis atvyks į Vilnių minėti Molotovo-Ribentropo pakto ir į oficialų susitikimą prezidentūroje.

Tai labai svarbu. Tačiau atviras lieka klausimas, kaip vertinti šių dienų Lenkijos valdžios iniciatyvą savo valstybės 100-ąsias metines minėti leidžiant pasą su Vilniaus ir Lvovo vaizdais? Dėl šio akibrokšto norėtųsi išgirsti ir oficialią Varšuvos poziciją.

O Lietuvos politikams norėtųsi palinkėti, kad įtakingo Lenkijos pareigūno vizito metu jie nesugalvotų pažadėti keisti Konstituciją dėl asmenvardžių rašymo. Jiems tiesiog reikėtų pasakyti, kad tai yra mūsų Konstitucija ir abėcėlė, todėl savo šalies piliečių vardus rašome būtent taip. Gerbiame Lenkijos valstybę, norime jausti jos užnugarį, bet gerbiame ir savo valstybę bei Konstituciją. Labai svarbu neužmiršti: jeigu patys niekinsime savo šalį ir jos Konstituciją, nenustebkime, jeigu tai darys ir kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"