Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar gebame pagerbti mirusiųjų už laisvę atminimą?

 
2017 10 31 6:00

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis skubame prie artimųjų kapų. Pagerbti jų atminimo, uždegti žvakutės. Džiugu, kad vis stipriau tarp mūsų įsigali įprotis prisiminti ir žmones, nusipelniusius valstybei. Žuvusius dėl jos laisvės ar tiesiog daug padariusius. O koks yra valstybės požiūris į tuos asmenis?

Valstybės požiūris nėra tik valdžios požiūris. Daug priklauso nuo mūsų visų.

Valstybės institucijos valstybinių švenčių dienomis ar atmintinomis valstybei dienomis pagerbia mirusiųjų už jos laisvę atminimą. Taip pagerbiami žuvusieji 1991-ųjų sausio dienomis ar mirusieji 1918 metų Vasario 16-osios ar 1990 metų Kovo 11-osios aktų signatarai.

Žuvusiesiems Sausio 13-ąją atminti pastatyti memorialai Antakalnio kapinėse ir prie televizijos bokšto Vilniuje. Čia vežami valstybės svečiai, oficialios delegacijos. Tai tarsi tapo ir savotišku memorialu už mūsų valstybės laisvę.

Antakalnio kapinėse galime rasti ir daugelio mirusių Kovo 11-osios akto signatarų kapus. Vienus jų žmonės prisimena labiau, kitus – mažiau. Tai liudija ir uždegtos žvakutės ant jų kapų Vėlinių dieną. Valstybė pasirūpino rasti šiems kapams deramą vietą.

Tačiau liūdesį kelia valstybės požiūris į Vasario 16-osios akto signatarų kapus Rasų kapinėse. Žmonės pagerbia Jono Basanavičiaus ir brolių Vileišių atminimą, bet nei valstybė, nei sostinės savivaldybė neranda lėšų pačioms kapinėms sutvarkyti. Nors čia palaidota ir daugiau mūsų valstybei nusipelniusių žmonių, ne tik signatarų.

Valstybės požiūris nėra tik valdžios požiūris. Daug priklauso nuo mūsų visų.

Pavyzdį galėtume imti iš Lenkijos. Ši šalis randa lėšų jai nusipelniusių žmonių kapams sutvarkyti net kitose valstybėse, įskaitant Lietuvą. Tai liudija ir Bernardinų kapinių Vilniuje atnaujinimo programa. Tinkamą požiūrį atskleidžia ir graži aplinka aplink kapą, kuriame palaidota Jozefo Pilsudskio širdis, ir žuvusių lenkų karių kapai Rasų kapinėse.

Džiugu, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje vis labiau prisimenami savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę, kapai. Tačiau lyginant mūsų valstybės požiūrį į kapinių, kuriose ilsisi Lietuvos kariai, signatarai, nusipelnę valstybei asmenys, sutvarkymą su kitų šalių požiūriu, palyginimas tikrai yra mūsų nenaudai. Valstybės lygiu (šį kartą turiu omenyje valdžią) niekaip nesuvokiama, kad visa tai rodo ir valstybės požiūrį į savo laisvę.

Abejingą požiūrį atspindi valstybės politika pagerbiant partizanus, disidentus, kitus asmenis, kovojusius už valstybės laisvę sovietų okupacijos metais. Visa Lietuva yra nusėta kryžiais, koplytstulpiais didvyrių žūties vietose, bet vieno didesnio memorialo galvą padėjusiems partizanams iki šiol nėra. Gal todėl kaskart atsiranda asmenų, kurie ima aiškinti, kad tie partizanai buvo ne laisvės kovotojai, bet miško broliai, banditai, o jų lyderiai – net ir savo bendražygius išdavę KGB agentai.

Valstybė neranda lėšų, kad būtų sukurti rimti meniniai filmai apie partizanų, kitų kovotojų už laisvę žygdarbį. Jam įamžinti neskiriama ir pagrindinė ar kuri nors viena svarbiausių sostinės aikščių. Taip ir stovi tik kuklus piramidės formos architektūrinis akcentas Vilniuje, prie buvusių KGB rūmų. Gerai dar, kad atsirado žmonių, kuriems kilo idėja čia nukankintų didvyrių vardus įamžinti ant pastato sienos.

Mintis pastatyti paminklą partizanams Kryžkalnyje irgi yra labiau visuomenės iniciatyva. Verta įsiklausyti į vieno šios idėjos iniciatorių, monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius: „Kiek galima visus kalnus smaigstyti neveikiančiomis koplyčiomis? Gal padarome kada nors tikrą partizanų ženklą?“ Jis dar prieš 10 metų sumanė Kryžkalnyje pastatyti obeliską su Vyčio kryžiumi partizanams atminti.

Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurio aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet. Taigi praėjus 11 metų nuo idėjos atsiradimo. O kiek laiko būtų praėję, jeigu visą pagalbą būtų suteikusi valstybė? Bet gal mūsų valstybei ir valdžiai viso to nereikia? Kaip nereikia Vyčio Lukiškių aikštėje.

Nors būtent už Vytį pasisakė ir disidentai, ir partizanai, kiti laisvės kovotojai. Vietoj to mums iš karto po Vėlinių, lapkričio 3 dieną, bus pasiūlyta balsuoti už 5 projektus, kuriuose Vyčio iš esmės nėra. Tai bus pavadinta demokratiniu balsavimu, nors nesuteikta teisė balsuoti už tai, ko žmonės nori. Ar tai nėra tik demokratijos parodija?

Laisvės kovotojai mūsų valstybėje prisimenami tik tada, kai ateina metas paminėti kokio nors istorinio įvykio sukaktį. Tuomet juos garbina, kviečia į renginius, bet jiems praėjus šie žmonės paliekami likimo valiai. Jiems išėjus į anapilį, tik artimieji turi rūpintis, kur tokiems garbingiems žmonėms atgulti amžinojo poilsio. Ar tai būtų partizanai, ar disidentai, ar Sąjūdžio pradininkai. Kad ir kaip ironiškai skambėtų, visi jie yra lygūs prieš valdžios abejingumą jų žygdarbiui dėl valstybės laisvės.

Tik kyla klausimas, ar esant tokiam požiūriui į laisvės kovas ir asmenis, negailėjusius savęs dėl savo valstybės, Lietuva turės vidinės stiprybės atsilaikyti prieš visus išorės vėjus?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"