Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar galime įvertinti gynybos ekonominę vertę?

 
2018 11 07 6:00

Gyvename epochoje, kai viešasis sektorius spaudžiamas būti taupesnis, lankstesnis ir „lieknesnis“. Taupymas vyksta bangomis. 

Nauji taupymo raundai dažniausiai pradedami nuo organizacijų, kurias ketinama optimizuoti, veiklos analizės. O atliekamas tyrimas dažnai pasiekia etapą, kai sudaromas vykdomos veiklos sąrašas. Kai kas tai vadina funkcine analize, kai kas – procesų auditu. Dauguma šių metodikų reikalauja sudarytą sąrašą padalinti į lentynėles. Paprastoms ir aiškioms metodikoms pakanka dviejų lentynų: būtinos ir nebūtinos veiklos. Tos būtinosios paprastai sukelia sunkumų. Kad būtinos veiklos vykdymas ateityje taptų pigesnis, dažnai pradžioje prireikia daug pinigų (apmokyti personalą, nusipirkti naują programinę įrangą, parengti naują tvarką). Visa tai trunka ilgai, kainuoja brangiai, o pasikeitus kadencijai, naujai valdžiai vis tiek neįtinka. Ši, priešingai, bando parodyti, kad ankstesnė valdžia, šaukdama, kad neva bandė taupyti, jau yra išleidusi marias pinigų.

O štai tų nebūtinų funkcijų atvejais viskas paprasta – jas tereikia panaikinti, nes daugelio tyrimų metu išties atrandama nesąmonių. Tačiau kyla pavojus, kad į nebūtinųjų sąrašą pateks ir tokios veiklos sritys, kurios kadaise buvo sukurtos spręsti tikrą problemą, o nebūtinos jos atrodo tik tyrimo metu. Juk analizuojantieji gali ir negebėti įvertinti visų su tam tikra veikla susijusių niuansų. Pateiksiu pavyzdį. Vadybos mokslo klasikas, faktiško mokslo krypties steigėjas Henris Fayolis viename savo straipsnių rašo, kad verslo veiklos sritis galima klasifikuoti. Viena kategorijų – saugumas (kai verslo funkcija – daiktų ir darbuotojų apsauga). Labiau įsigilinus paaiškėja, kad XIX amžiuje fabrikams pavojų galėjo kelti organizuoti konkurentų darbuotojų reidai, jais būdavo siekiama sunaikinti įmonių įrenginius, sužaloti darbuotojus. Beje, futbolo chuliganai tokią reputaciją ir savo metodus „atrado“ ne be paramos.

NATO yra ne apsaugos paslaugų įmonė, o džentelmenų susitarimas, galintis padėti išvaryti įsiveržusius chuliganus.

Tačiau šias XIX amžiaus realijas pakeitė du svarbūs dalykai: valstybės pradėjo geriau užtikrinti viešojo saugumo funkcijas ir atsirado veiksmingi draudimo polisai. Kartu atsirado ir reikalavimas samdyti veiksmingas apsaugos įmones. Taip chuliganai tapo tvarkos sergėtojais. Taigi, kad verslui būtų sukurtos puikios sąlygos funkcionuoti priklausė nuo aktyvių valstybės valdžios veiksmų (užtikrinant tinkamą draudimo reglamentavimą ir draudikų veiklos priežiūrą). Tam tikra prasme tai, kad gyvename saugioje aplinkoje, iš dalies yra saugumo funkcijos „eksporto“ į viešąjį sektorių rezultatas. Taip kadaise optimizavimo analitikai verslo organizacijų saugumo veiklą ėmė dėti į kompetencijų ir nebūtinųjų veiklų lentynėlę. Valstybė yra stabili erdvė, kur visuomenė gali veikti. Tai yra dar viena Vakarų pasaulio sėkmės istorijos dalis.

Tačiau vis dar neturime nei pasaulio policijos, nei valstybių draudimo. Jei jums kas nors sakys, kad „NATO yra Lietuvos draudimas“, siūlyčiau įsigilinti į bet kurios draudimo įmonės dokumentus ir palyginti – suprasite, kad NATO yra ne apsaugos paslaugų įmonė, o džentelmenų susitarimas, galintis padėti išvaryti į įmonę įsiveržusius chuliganus. Žinoma, susitarimas prižiūrėti kaimynų langus yra geras dalykas, bet to nepakanka.

Iki 2014-ųjų Lietuvoje laikėmės klaidingos nuomonės, kad NATO – tai draudimas, o taupymo analitikai saugumo sritį drąsiai dėjo į nebūtinos veiklos lentynėlę. Kai atėję chuliganai pradėjo daužyti mūsų kaimynų langus, supratome, kad saugumui reikia skirti daugiau dėmesio ir lėšų. Tačiau kiek? Dabar elgiamės labai paprastai – džentelmenai susitarė, kad visi skiriame 2 proc. pajamų. Bet šis skaičius yra nebūtinai atitinkantis mūsų konkretų saugumo kontekstą, nes (kitaip nei draudimo įmonė) niekas neskaičiavo mūsų poliso kainos ir rizikos santykio.

Kai nėra draudimo rinkos, nustatyti saugumo kainą yra sudėtinga. Rinkos sąlygomis (iš išmokamų žalų lėšų) įmanoma apskaičiuoti draudimo kainas. Nacionalinio saugumo krizės ištinka retai, todėl dėl jų patirtų išlaidų neįmanoma apskaičiuoti. Tačiau galime suskaičiuoti žalą, kurią atneša saugumo krizės. Ir taip pat galime ieškoti metodų, kuriais bandytume apskaičiuoti santykinę naudą, teikiamą palankios saugumo aplinkos.

Naudą galite bandyti apskaičiuoti taip: Lietuvos ir posovietinių valstybių, kuriose tebėra Rusijos pajėgos, ekonomikos augimą sudėkite į dvi lentynėles (1990–2004 ir 2004–2018 metų). Palyginkite šių šalių ekonomikos augimo skirtumą. Iš skirtumo po 2004-ųjų atėmę skirtumą iki 2004-ųjų, procentus paverskite eurais. Žalą taip pat panašiai galite apskaičiuoti: tarpukario Lietuvos ekonominės raidos rodiklius sugretinkite su panašaus išsivystymo šalies ekonominės raidos rodikliais (tik orientuokitės į šalį, kuri nebuvo okupuota). Gavę skirtumą, kurį laisva valstybė investavo į gynybą, paverskite jį eurais. Atlikę šiuos skaičiavimus turėsite pirmąją gairę suaugusiųjų diskusijoms, kiek reikėtų investuoti į gynybą.

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"