Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar Europa viena pajėgi užkirsti kelią aneksijai?

 
2018 02 27 6:00

Sukanka ketveri metai, kai buvo okupuotas ir aneksuotas Krymo pusiasalis. Europos šalių politikai aiškiai įvardija šį reiškinį ir tvirtina, kad daugiau nebeleis aneksuoti jokios teritorijos. Tačiau kyla klausimas, ar jie būtų pajėgūs užkirsti tam kelią.

Artėjant ketvirtosioms Krymo okupacijos metinėms, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas rašė, kad sprendimą aneksuoti Krymą priėmė aukščiausioji Rusijos valdžia, armijai ir FSB dar prieš tris savaites iki vadinamojo referendumo buvo nurodyta perimti šią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidė tarptautinę teisę, taip pat ėmė kaitinti konflikto liepsną dar ir Rytų Ukrainoje. Didžiosios Britanijos ministro nuomone, pasaulio bendruomenė tokio elgesio negali pakęsti.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis prieš savaitę tarptautinėje Miuncheno konferencijoje, laikomoje savotišku saugumo politikos Davosu, pasiūlė mažinti sankcijas Rusijai, jeigu ši sutiks į Donbaso regioną įleisti Jungtinių Tautų taikdarius. Taigi dviejų Europos šalių ministrų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.

Būtų liūdna, jeigu JAV iš tikrųjų trauktųsi iš Europos saugumo politikos.

Rusija tuoj sureagavo į ministro B. Johnsono straipsnį. Ambasada Londone išplatino pareiškimą, kuriame pripažino, jog Rusija buvo pasirašiusi susitarimus gerbti Ukrainos vientisumą, bet tai nereiškia, kad ji turėjo priversti kokį Ukrainos regioną likti jos dalimi, jeigu to nenori regiono žmonės. Maskva suteikė paramą, nes Krymo žmonės neturėjo teisės į tautų apsisprendimą pagal Ukrainos įstatymus.

Tačiau juk Rusija suėmė aktyvistus, pasiūliusius sukurti Sibiro Respubliką. Maskva atsisako suprasti, kad kurstydama regioninio separatizmo židinius kitose šalyse ji kerta šaką, ant kurios pati sėdi. Kol kas branduoliniai ginklai (jų Rusija sukaupė daug), dalies armijos atliktas modernizavimas ir sutrikę Vakarai leidžia Kremliaus politikams elgtis taip, kaip jie nori.

O prieš savaitę Miunchene paaiškėjo, jog vis gilėja plyšys tarp Europos šalių bei JAV, skambėjo pareiškimai, kad Europa pati pajėgi pasirūpinti savo saugumu. Atidarydama šią konferenciją Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, realiai pretenduojanti tapti nauja NATO generaline sekretore, tvirtai pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia prevencijos priemonių, galinčių užkirsti kelią bet kuriai jos narių teritorijos aneksijai, t. y. Europai reikia savo karinių pajėgų. Jai pritarė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly. Jos abi išreiškė paramą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planui sukurti daug svaresnę karinę Europą, nors ir neneigė NATO svarbos tolesniam Europos saugumui.

Prancūzija, skirtingai nei Vokietija, dabar didina gynybos biudžetą, bet po „Brexito“ ES karinė galia vis dėlto mažėja. To Miuncheno konferencijoje nenorėjo pripažinti Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Jis siekė įrodyti, kad bendras ES karinis pajėgumas yra daug didesnis nei JAV, jis tik turi būti tinkamai organizuotas į vieną karinę sistemą.

Taip Miunchene Europos šalių politikai atsakė į daugkartinius JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus didinti savo šalių gynybinį potencialą. O konferencijos ilgametis organizatorius, įtakingas Vokietijos veikėjas Wolfgangas Ischingeris kalbėdamas Vašingtono politikoje įžvelgė norą trauktis nuo Europos saugumo politikos. Be to, kaip jis teigė, JAV vis dažniau rodo apatiją diplomatinėms priemonėms tarptautinėje politikoje ir akcentuoja jėgos stilių.

Stebint tai, kas buvo kalbėta šioje Miuncheno saugumo konferencijoje, susidarė įspūdis, kad kai kurie įtakingi Europos politikai (nors ir pažymi, jog JAV vaidmuo yra svarbus Europos saugumui) linkę pamažėle nustumti savo transatlantinį partnerį nuo Senojo žemyno reikalų. Užuot akcentavę didžiausias Europai ir pasauliui kylančias grėsmes (agresyvią Rusijos politiką, augančią Kinijos galią, vėl išaugusią įtampa Artimuosiuose Rytuose), jie susitelkė į santykių aiškinimąsi Vakarų bendrijoje.

Būtų liūdna, jeigu JAV iš tikrųjų trauktųsi iš Europos saugumo politikos. Kai tai atsitiko praėjusio amžiaus viduryje, demokratinės Vakarų šalys nebegalėjo užkirsti kelio agresyviai Hitlerio ir Stalino politikai. Tačiau savo veiksmais skatinti JAV trauktis būtų labai didelė klaida.

Europos šalių gynybos potencialą galima didinti ir neperžengiant NATO aljanso, kurti savo karines struktūras nepažeidžiant glaudžių ryšių su JAV. Jeigu ES išstumtų JAV iš Europos (arba JAV pati pasitrauktų), nelabai aišku, ant kokio karinio potencialo Europoje laikytųsi NATO ir kokiomis atgrasymo priemonėmis Europos šalys galėtų įtikinti Rusiją nesiimti naujų žingsnių kitoms teritorijoms aneksuoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"